„Lukai artima šios šalies kultūra, ji supranta, ką tie žmonės kalba, kaip mąsto, – sako Audronė. – Dukra turi panašių ambicijų. Juk neužtenka tik mirgėti popscenoje ar nusipirkti šaldytuvą. Yra žmonių, kurie skrenda į kosmosą, nori pakeisti pasaulį. Luka yra iš tokių – revoliucionierių“.
Neseniai Audronė, jos vyras reklamos agentūros „Lukrecijos reklama“ savininkas Marius Vaupšas ir dukra Marija pirmą kartą Luką aplankė Oskforde – studentų miestelyje šalia Londono. Mergina gyvena apsupta žalių laukų ir ramių angliškų kotedžų. Jos bendrabutis – senas statinys, iš kurio architektai sukūrė modernų, stiklu dabintą pastatą su balkonais. Pro langus matyti sodai ir parkai, įsikūrę istorinių pilių paunksnėje.
Luka gyvena su Amanda – mergina iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jos dalijasi virtuvėle ir dušu. Valgo namie – taip pigiau. Kepa omletus, verda ir troškina daržoves.
„Oksfordo gatvėse pilna jaunų, „atsipūtusių“ žmonių. Iki Londono – pusė valandos kelio, – pasakoja Audronė. – Luka jau spėjo prisipirkti muzikinių „kompaktų“, knygų. Kol kas negirdėjau, kad būtų nusiaubusi parduotuves, bet jos bendramoksliai įvertino, kad iš kažkokio negirdėto krašto atvykusi mergina stilingai atrodo“.
Luka naujiems pažįstamiems netruko papasakoti, kokios muzikos klausosi, kaip rengiasi. „Pasirodo, tokie serialai kaip „Beverli Hillsas“ ar filmai „Amerikietiškas pyragas“ beveik neprasilenkia su tikrove. Amerikiečiai yra būtent tokie, kokie rodomi filmuose. Lukos kambario draugės sienos nukabinėtos sertifikatais – mis tokia ir tokia. Didžiausias jos rūpestis – bernai. Tačiau Amanda jai patinka – kitokia ir labai moteriška. Sužinojusi, kad Luka dainininkė ir dar garsi, mergina nustėro. Kaip ir visas bendrabutis“.
Atsivežtas savo dainų kompaktines plokšteles lietuvaitė išdalijo, nors daugelis būtų mielai pirkę. „Sakiau jai: pardavinėk, juk mokslai kainuoja. Londonas – brangus miestas“, – juokavo Audronė.
Draugai Lukos prašo padainuoti per vakarėlius, klubuose. „Dar tik pusę kojos įžengusi į Angliją, ji jau norėjo ieškotis prodiuserių. Įspėjau, kad per daug neapžiotų. Pirma tegul įstoja į universitetą. Koledžas, kuriame mokosi Luka, parengia stoti į aukštąją mokyklą. Luka nori studijuoti viešuosius ryšius ir komunikaciją. Svarsto apie Goldsmiths ir Vestminsterio universitetus – vienus geriausių Didžiojoje Britanijoje. Kol kas rašo dainų tekstus ir lanko dainavimo pamokas“.
Ar Oksfordas pakeitė Luką? „Atrodo, ji labai subrendo. Kartais kalbėdamasi su dukra pagalvoju, kad ji vyresnė už mane. Čia Luka gyveno su šeima, todėl nebuvo kaip parodyti savarankiškumo, o dabar suvokia: kad ir ką darytų, viskas priklauso tik nuo jos“.
Puse lūpų Audronė prasitaria ir apie meilę. Luka turi vaikiną, Oksfordo universiteto studentą, atvykusį iš Niujorko. Jo tėvai gyvena Jeruzalėje. „Bet čia jau kita istorija. Kol kas tik galiu pasakyti, kad jie ne žydai, – slapukavo mama. – Svarbiausia, kad Luka pajuto gyvenanti tikrą gyvenimą, o ne esanti repeticijoje, kaip buvo Vilniuje. Ji dalyvauja procese, kai niekas „nedrožia“ už drabužius ar gyvenimo būdą, kuris ir šiurpiausiame sapne atrodo neleistinas, bet visi apie jį svajoja“.
