Atsako psichologė Rūta Bubelienė.
Miela Violeta, jūsų laiške per maža žinių, kad galėčiau patarti asmeniškai šiuo subtiliu reikalu, o ir patarimas vargu ar padėtų. Apsispręsti vis dėlto teks jums pačiai, o tai padaryti trukdo, mano galva, ne tik neišblėsusi jūsų meilė sutuoktiniui, bet ir tai, kas slypi po žodžiais „jau seniai“ ir „manau, kad jis kaltas“. Taigi pasigilinkime į šias kliūtis: vis dar rusenančią meilę, kaltę ir užsitęsusį neryžtingumą.
Įsitikinimas, kad galima bet kokia kaina išsaugoti santuoką, kyla iš iliuzijos, jog „meilė viską gali“, kaip toj dainoj. Deja, realybė kitokia: nemažai vyrų ir moterų išsiskiria vis dar mylėdami vienas kitą, jie priversti pripažinti karčią tiesą: meilė nepajėgi išgelbėti santuokos. Turiu galvoje tą meilę, kuri tarsi uždega du žmones pulti vienas kitam į glėbį. Jos pakanka santuokai sukurti, tačiau išsaugoti – maža.
Jei tos pradinės meilės „nemaitina“ kasdienės pastangos sugyventi, anksčiau ar vėliau kils skyrybų klausimas. Jums Violeta, ši būsena jau tapo lėtine: pokalbiai su draugėmis nebepadeda, o su vyru, matyt, nebepajėgiate ramiai pasikalbėti, nes laikote jį kaltu.
Įprasta ieškoti kalto dėl gresiančių skyrybų, tarsi jį radus viskas paaiškėtų ir sumažėtų skausmas. Tačiau vieno kalto, žinoma, čia nebūna. Vis tiek bandome pasverti, kurio kaltė mažesnė, bent šitaip nuraminame savo sąžinę. Kartais skyrybos dėl to tampa panašios į sunkią lėtinę ligą.
Moterys, kurios pasmerkia save tokiai kančiai, iš tikrųjų jaučiasi kaltesnės už savo vyrus ir šitaip nesąmoningai baudžia save už mėginimą sugriauti šeimą, nors kai kuriais atvejais tai – galbūt vienintelė tinkama išeitis. Toks mazochistinis „gumos tąsymas“ žaloja ne tik sutuoktinius: jis ypač kenkia vaikams. Niekam neišeina nutraukti intymaus ryšio, juolab santuokos, be kaltės ir skausmo: šis ryšys susieja mus stipriau nei kraujo, giminystės ryšys.
Taigi dabar, Violeta, net vis dar mylėdama, net būdama kalta, galite laisvai apsispręsti – būti kartu su vyru ar nebebūti. Jei apsispręstumėte būti, išmeskite iš galvos bet kokią mintį apie kaltę, skyrybas ir ieškokite su vyru kompromiso, nes santuoką išsaugoti įmanoma tik abiejų pastangomis. O jei apsispręstumėte nebūti, susitaikykite galop su išsiskyrimo skausmu, juolab kad jis nėra begalinis: tik tada išsiskirsite taikiai.
