“Gal laikas liautis fantazuoti? Kabink sportbatį nuo vinies ir pirmyn, ištirpk ten, kur gausu malajiškų, indiškų ir kiniškų prieskonių!” – taip sako Živilė, kurį laiką pati gyvenusi Malaizijoje, o šiandien su “Jaunimo kelionėmis” organizuojanti keliones į šią šalį tautiečiams. Apie Malaiziją ir jos patirtis su ja galima šnekėti valandų valandas.
Ji pasakoja, jog Malaizija jai, kaip ir kiekvienam stereotipiniui lietuviui, visada asociavosi su V. Kernagio laida “Robinzonai”, “Travel Chanel” laidomis ir B. Galdikas orangutangais. Živilei atrodė, kad tai šalis, kuri gali egzistuoti knygose ar televizijoje, bet jokiu būdu ne realybėje. “O aš visada troškau būti knygos heroje, todėl užsispyriau, įdėjau šiek tiek pastangų ir nusipirkau skrydžio bilietus.” – sako Živilė.
Nustebinusios patirtys - Malaizijos šiluma, paprastumas ir kultūrų mišinys
Kai išlipau iš lėktuvo, mane nustebino oras. Buvo gruodžio vidurys, tad žiema jau buvo įsismelkusi iki pat kaulų taip, kad visą laiką drebėjau. Tik išlipus iš lėktuvo tvokstelėjusi šilta drėgmė man suteikė euforijos bangą, praslydusią iki pat suledėjusių pirštų galiukų.
Kuala Lumpūras suerzino vakarietiškumu – kokia gi nuotykių knygos herojė prie dangoraižių dvynių? Tad ilgai nelaukusi, patraukiau ten, kur paprastas žmogelis pasijustų nepaprastu. O čia maloniai nustebino žmonių paprastumas ir nuoširdumas bei tai, kad Malaizija yra katilas, kuriame burbuliuoja įvairiausios kultūros, išlaikiusios savo tradicinius būvius. Tai nėra homogeniška šalis, daugiau tai – savotiškas mini pasaulis.
Na, ir žinoma, pirmas stiprus įspūdis – maistas, kai valgai tai, ko galbūt niekada nesi valgęs, net nesupranti, kas tai. Tiesiog nusiteiki ir sakai sau: „Būsiu atviras, kad ir koks tai gyvis, visi gi jie turi kažkokių gerų medžiagų”.
Malaizija – žalia žalia…
Malaizijos gamta ryškiai žalia. Tokia žalia, kad net akys pradeda „žaliuoti“. Čia rasi visko: paplūdimio kraštovaizdžių su mėlynu/žydru vandenynu, palmėmis ir džiunglių, kuriose tokia faunos ir floros gausa, kad tikrai nebeužtenka kišeninio žinyno.
Įsimintiniausias nutikimas
Nors tuo metu lijo, bet keltu persikėlus į Tioman salą, išsižiojau: tai buvo visiškai tas pats vaizdelis, kurį dar vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje mačiau per “Travel Chanel”. Net prisimenu, kad laidos vedėja sakė, kad namuko nuoma ant jūros kranto po palmėmis kainuoja 10 dolerių. Tada juk doleris buvo magiškas pinigas, o dabar net gi aš galėjau tai įpirkti (tiesa, už 15 amerikietiškų pinigų, bet suvokiant dolerio kritimą, tai aš prasisukau pigiau). Taigi, vaikščiodama po salą, gulėdama kaip krabas ant smėliuko ar besisupdama hamake po palme aš jaučiausi pasakiškai. Tikrai, kaip “Travel chanel” laidos, matytos kadais, herojė…
Melaka
Melakoje apsistojau kiek ilgiau. Galbūt dėl to, kad mane užbūrė pats miestas, bet greičiausiai tai buvo pasakiški svečių namai, kuriuose jaučiausi kaip namuose. Jų savininkas - vienas iš nuostabiausių mano sutiktų žmonių. Toks uždegantis, energingas, tikras „spirgas”. Bet tuo pačiu jis tas žmogus, kuris be galo rūpinasi kiekvienu svečiu Būtinai tave privers netingėti ir važiuoti su visais drauge dviračių į žvejų kaimelį žuvies ar į vietinį turgų pirkti vaisių ir konditerijos gaminių, ar tiesiog susirikiavus (kaip darželio laikais!) eiti paplaukioti į baseiną. Jį lengva pamilti kaip tėvą ar brolį, kuris po savo stogu sugeba suburti gausią internacionalų šeimyną. Tiesa, jis moka vieną kitą žodį lietuviškai!
Pigus maistas ir nakvynė, bet brangus alus
Turbūt didžiausi kaštai yra nusigavimas į pačią Malaiziją. Džiugina, kad viza išduodama ant sienos nemokamai. Skanūs pietūs gatvėje – tik 2 litai, o nakvynė svečių namuose kainuoja apie 10 litų. Vaisių čia daug ir labai pigių – per rankas varvantį mangą gali įsigyti už keliasdešimt centų. Brangus čia tik alus, kadangi Malaizija yra musulmonų kraštas, alkoholio akcizai yra labai dideli. Butelis parduotuvėje kainuoja apie 8 litus. Lyginant su kitomis kainomis, alkoholis čia tikrai prabanga.
Trys priežastys, kodėl verta keliauti…
Visada visiems sakau, jog keliauti verta tam, kad suvoktum, kad gali būti ir kitaip. Keliauti verta tam, kad sutiktum naujų, kitokių nei tu žmonių, kurie „papildytų“ tave naujomis žiniomis, o svarbiausia - idėjomis. Ir žinoma – tam, kad išsiilgtum namų ir norėtum į juos grįžti.
Tiesiog imk ir pasiryžk įgyvendinti svajones. Gyvename per trumpai, kad nerizikuotume lėkti į nežinią.
