Pertraukos pasipiktinusi skubotu ir painiu svarstymu paprašė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Opozicija piktinosi skubėjimu ir tuo, kad balsuojama daliai nesuprantant, už ką.
„Toks jovalas yra seniai buvęs svarstant labai svarbų įstatymą, reikėtų padaryti pertrauką ir sureguliuoti šį klausimą, o ne salėje vykdyti tokią netvarką. Tai yra didelė gėda Seimui“, – piktinosi socialdemokratas Justinas Karosas.
„Su tokia chaltūra, kurią jūs čia mums pateikėte, nežinau, gal jūs galite dirbti, bet mes negalime. (...) Norėtųsi matyti, už ką balsuojame. Pritariu kolegoms, kad tai yra mokestinis įstatymas, o ne meilės laiškeliai aštuntoje klasėje“, - pertraukos frakcijos vardu paprašė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Valentinas Mazuronis.
Prie šio klausimo Seimas grįš ketvirtadienį.
Pagal pateiktą įstatymo projektą, NT mokestį tektų mokėti tiems gyventojams, kurių NT vertė viršija 1 mln. Lt. Šią vertę viršijančiai sumai turėtų būti taikomas 1 proc. metinis mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu būsto vertė yra 1,3 mln. Lt, mokestis bus skaičiuojamas nuo 300 tūkst. Lt. Taikant 1 proc. mokesčio tarifą tektų sumokėti 3 tūkst. Lt metinį mokestį.
1 proc. mokestis taip pat būtų mokamas nuo viso šeimos turto, nepriklausomai, ar vieno, ar kelių NT objektų vertė viršija 1 mln. Lt.
Šio mokesčio pajamos keliautų į valstybės biudžetą, iš jo norima surinkti 17 mln. Lt.
Lyg nuogu užpakaliu į dilgėles
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu kalbėjęs Valentinas Mazuronis ragino kolegas atmesti pasiūlytą projektą, kuris esą tėra įstatyminė šiukšlė – nekokybiškai parengtas.
„Jeigu mes užsiduodame sau klausimą, ar reikia diskutuoti dėl NT apmokestinimo, taip, diskutuoti reikia. Jeigu mes bandome atsakyti sau į klausimą, ar galima pritarti šiam konkrečiam siūlymui, atsakymas irgi vienareikšmis – ne. Nežinau kodėl, gal todėl, kad jis pasiūlymas buvo parengtas per vieną naktį, gal todėl, kad nebuvo konsultuotasi su specialistais, bet tai, kas yra mums pateiktame šiame konkrečiame įstatyme, kitaip nei įstatymine šiukšle pavadinti negalima, o šiukšlių vieta šiukšlių dėžėje“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
Seimo nario nuomone, tokio įstatymo priėmimas – tarsi šuolis į dilgėles nuogu užpakaliu.
„Neskubėkime, nedarykime tokių rimtų sprendimų versdamiesi per galvą. (...) Jeigu mes pritarsime tam, kas siūloma, tai bus viso Seimo bandymas nuogu užpakaliu šokti į dilgėles. Kuo tai baigiasi, manau, visi prisimename iš vaikystės“, – ragino V. Mazuronis.
Jis siūlė nuo mokesčio apsaugoti pirmąjį žmonių būstą, taip pat ragino įvertinti ne tik NT vertę, bet ir jam įsigyti paimtas paskolas, aiškiai apibrėžti, kas gali būti atleidžiamas nuo šio mokesčio.
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Butkevičius tvirtino, kad jo frakcija pritars projektui, tačiau ragino jį tobulinti.
„Įstatyme turi būti aprašyta, kas yra masinis ir individualus vertės nustatymas. Taip pat turi būti numatytas zonavimas – negali Fabijoniškėse ir Žvėryne būti ta pati gyvenamojo ploto kaina. Kaip bus sprendžiami ginčai, kai fizinis asmuo nesutiks su nustatyta verta? Ar jis galės užsisakyti individualų vertinimą, kas už jį mokės? Taip pat nekalbama apie išimtis, kurios turi būti numatytos atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, pavyzdžiui, žmogus, auginantis septynis vaikus, pasistato namo. Kitose valstybėse nustatoma vienam asmeniui tenkanti neapmokestinama ploto dalis“, – projekto trūkumus vardijo Seimo narys.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi kolegų nenuoseklumu ir tuščiomis kalbomis apie socialinį solidarumą.
„Idealiai mes nieko nesustyguosime, nes visi už mokestį tol, kol jo nepamato savo kišenėje. Kai tik pamato savo kišenėje, neduok Dieve, vienas litas nukrito į šoną, tada mokestis yra blogai administruojamas, blogai bus suskaičiuotas ir yra 120 priežasčių, kodėl mes turėtume jo nepriimti. Dorai visiems pasakykime, kad mus tai paliečia, todėl mes ir nenorime mokesčio“, – kolegomis piktinosi jis.
Nepritarė ne vienam pasiūlymui
NT mokesčio įstatymui buvo pateikta pluoštas esminių pasiūlymų, tačiau balsuodami Seimo nariai nė vienam jų nepritarė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis siūlė neapmokestinti pirmojo būsto nepriklausomai nuo jo vertės.
„Jeigu žmogus turi vieną būstą ir dar jį įsigijęs su paskola, tai, vargu, ar čia yra prabanga. Tačiau jeigu žmogus turi antrą ir trečią būstus, kuriuos gal dar ir nuomoja, tai čia jau yra prabanga ir taip galima būtų surinkti daugiau pinigų“, – savo siūlymą argumentavo jis.
Ž. Šilgalis ir Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė siūlė šį mokestį įskaityti į savivaldybių, kur NT yra registruotas, biudžetus, o ne į valstybės biudžetą. Tačiau ir šiai pataisai parlamentarai nepritarė.
L. Graužinienė įregistravo pataisą, kuria iš NT mokesčio lengvatų turėtų būti išbrauktos patalpos, kuriose teikiamos laidojimo paslaugos.
„Tai vienas pelningiausių verslų, todėl, manau, kad šis turtas turėtų būti apmokestintas“, – argumentavo Seimo narė.
TS-LKD narys Mantas Adomėnas siūlė ne šeimai taikyti 1 mln. Lt turto vertę, bet numatyti, kad mokestis būtų mokamas nuo 0,5 mln. Lt viršijančios vertės vienam šeimos nariui, taip pat ir nepilnamečiam vaikui. Jo nuomone, dabartinis projektas skatina žmones negyventi santuokoje, tačiau Seimas jo pasiūlymui nepritarė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas ragino apmokestinti nuo 0,5 mln. Lt vertės fiziniams asmenims priklausantį NT.
Paliestų daugiau nei 1 tūkst. pastatų
Šiuo metu Lietuvoje NT mokestį reikia sumokėti nuo komercinės paskirties patalpų. Jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1 proc. jo vertės per metus, konkretų tarifą nustato savivaldybė, kurioje NT yra. Šis mokestis keliauja tiesiai į savivaldybės biudžetą.
Jeigu NT mokesčio įstatymas, kuriuo apmokestinamas brangesnis nei 1 mln. Lt turtas, bus priimtas, jis galios nedidelei daliai Lietuvos NT. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstai ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt. Dar yra 4667 žemės sklypai, brangesni nei 1 mln. Lt.
