Šeremeta prisipažįsta labai dažnai susimąstydavęs, kodėl vieniems klojasi kaip sviestu patepta, o kitiems, kad ir ko imtųsi, viskas sprūsta iš rankų. Būdamas septyniolikos Šeremeta pradėjo dirbti. Buvo dailininkas gamyklose, fotografas, muzikantas, siuvėjas, laidojimo biuro darbuotojas, kiemsargis, sandėlininkas.

Prieš ketverius metus, kai gyvenimas ėmė stipriai blogėti (įmonės bankrotas, prastai mokamas darbas, o šeimoje - trys sūnūs), jam į rankas pateko Silvos knyga apie metodą, kuris moko kontroliuoti protą, o mintis kreipti tikslingai ir pozityviai. Tos idėjos „užkabino". Šeremeta su žmona nutarė 40 dienų, kaip nurodyta autoriaus, daryti specialius pratimus. „Žingsnis po žingsnio - paprasta ir lengva, penkios minutės kasdien", - sako Šeremeta, tapęs šio metodo instruktoriumi. Prieš atsakydamas į „Sveikatos ir grožio" klausimus jis pasidžiaugė vienos kursų lankytojos sėkme - moteris „Teleloto" žaidime ką tik buvo laimėjusi automobilį „Daewoo Matiz".

Negąsdink savęs

- Kodėl žmogus nelinkęs mąstyti pozityviai?

- Mūsų protas nėra disciplinuotas. Ten - tarsi kompiuteryje - instaliuota visokių nereikalingų dalykų, kurie ir trukdo kryptingai mąstyti apie tikslą. Balasto tiek daug, jog žmogus iš tiesų sutrinka. Lyg ir žino, kad reikia siekti karjeros, imtis verslo, bet jam nesiseka. Silva padarė išvadą, jog protą būtina harmonizuoti, kreipti taip, kad save drausmindamas jis mąstytų apie tikslą. Mudu su žmona atlikome knygoje nurodytus pratimus, kurių pagrindas - savitaiga. Po kurio laiko pastebėjome realius pokyčius: pasitaisė sveikata, santykiai su vaikais, draugais. Abu gavome gerai apmokamą darbą. Svarbu aiškiai išreikšti, ko nori. Biblijoje pasakyta: „Prašykite ir jums bus duota".

- O gal negatyvus mąstymas nėra jau toks blogas? Kai per daug nesitiki, ir nesėkmės kartėlis švelnesnis...

- Silva įkūrė psichoorientologijos institutą, į kurį atvyko dirbti mokslininkai neurofiziologai. Tirdami smegenų reakciją jie pastebėjo, jog į negatyvias mintis smegenys reaguoja kaip į stresą. Protas susitelkia į negatyvią situaciją, kad įvertintų jos pavojingumo laipsnį ir pasirinktų optimalią gynybinę veikimo strategiją. Nesvarbu, ar pavojaus situacija reali, ar tik menama, ji įsivaizduojama kaip prielaida - protas duoda komandą kūnui aktyvizuotis: arba kovoti, arba bėgti. Ir tas reaguoja.

Streso mechanizmas siunčia signalą antinksčiams išskirti adrenaliną ar kortizolį, kad suaktyvintų mūsų kūną imtis veiksmo. Jei tai kartojasi dažnai, atsiranda baimės refleksas. Ilgainiui žmogus įpranta save gąsdinti ir labai sėkmingai tai daro. Kenčia kūnas, visų pirma užkrūčio liauka, susijusi su imunitetui Plaučių emfizema - streso padarinys, kaip ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, širdies ligos, nemiga, depresija. Taigi smegenis būtina perorientuoti. Užuot nuolat gąsdinę savo kūną ir ruošę karui, nuteikime protą siekti sėkmės ir laimės.

- Kaip gali smegenys veikti likimą?!

- Žmogaus reakcija į situacijas, nuostatų pokyčiai lemia ir gyvenimo pokyčius. Silva tokią išvadą padarė intuityviai, bet JAV neurofiziologas Rogeris Sperry, 1981 metais už savo tyrimus apdovanotas Nobelio premija, įrodė, jog smegenys gali generuoti ir gyvenimo, ne tik fizinio kūno, pokyčius. Jis palygino smegenis su akumuliatoriumi, protą - su generatoriumi. Pastarasis įkrauna akumuliatorių, o šis daro įtaką visai sistemai. Kuo aktyviau „akumuliatorius" įkraunamas (teigiamų ar neigiamų emocijų), tuo daugiau jis pagamina energijos ir suteikia galimybių lemti realius įvykius. Mes galime pakeisti save likimą mintimis, tam nereikia antgamtinių pastangų. Jei žmogus nuolat kala sau, kad jo bloga sveikata, jei tvirtina, jog serga, galų gale taip ir nutinka.

Tik nepamiršk pasibelsti

- Ar išsiaiškinote, kodėl anksčiau jums taip nesisekė?

- Turėjau savo įmonę, kurios apyvarta 1993-iaisiais siekė milijoną litų. Praradau viską. Analizavau, kodėl taip nutiko. Todėl, kad gyvenau puoselėdamas mintį, jog mūsų valstybėje užsiimti verslu nelabai įmanoma. Pasąmonė užfiksavo: anksčiau ar vėliau arba apvogs, arba apgaus, arba nureketuos. Apie ką mąsčiau, tą ir gavau - būtent taip ir nutiko.

Dar prisidėjo vaikystės nuostatos - tada man atrodė, kad neturėdamas turto būsi geresnis, dvasingesnis žmogus. Išmečiau materialiąją gerovę iš savo pasąmonės ir įkroviau ją mintimis, jog reikia būti vargšui. Tėvai taip pat nekūrė jokio pozityvaus vaizdo, kad įmanoma gyventi gerai. Esą kaip yra, taip ir turi būti. Kodėl turtingų tėvų vaikai pasiekia to, ko trokšta, pasirenka norimas sritis? Jie nė nemąsto, jog gali būti kitaip. Jeigu mūsų mintys ribotos, taip bus ir gyvenime. Kinai sudarė tokią priežasčių ir pasekmių grandinę: netinkamos mintys - netinkami žodžiai - netinkami veiksmai - netikęs rezultatas. O jeigu atmestume neiginį? Teigiamai mąstytume, šnekėtume, veiktume - sulauktume teigiamų rezultatų. Neiginys - tarsi kompiuterio programas graužiantis virusas.

- Jau iš prigimties žmonės skirtingi. Argi visi gali būti optimistai?

- Kompiuterį įmanoma perprogramuoti. Smegenis - taip pat. Būtini trys žingsniai. Pirmasis - pripažinti esamą situaciją. Kinų išminčius Lao Dze sako, jog tai - visokeriopos išminties pradžia. Nebijokime sau pasakyti: man nesiseka, esu pesimistas, mano sąmonėje ir pasąmonėje prisikaupė daug negatyvių minčių. Kitas žingsnis - suprasti, ko tu nori, įvardyti, išreikšti tai. Trokšti būti laimingas? Būk. Nori būti turtingas? Būk. Tik reikia pareikšti norą. „Belskitės ir bus atidaryta", - pasakyta Biblijoje.

- Turėtų būti nežmoniškai sunku perorientuoti mąstymą.

- Kursų dalyviai to išmoksta per tris dienas. Iš tiesų viskas yra lengviau, nei atrodo. Pamenate Carlosą Castanedą? Mokytojas don Chuanui pasakė: „Viskas taip aišku, kad paprastas žmogus tuo niekada nepatikės". Mokytojo darbas - pripratinti mokinį prie minties, jog viskas paprasta, jog pokyčiams nereikia rengtis 30 metų - viską keisti galima čia ir dabar.

- Skamba labai radikaliai. Bet ar tai nėra kišimasis į kiekvienam numatytą kelią?

- Likimą galima keisti, įvairios religijos neprieštarauja tam įsitikinimui. Žmogus - vienintelė gyva būtybė, kuriai suteikta laisvė rinktis. Nuo to pasirinkimo ir priklauso jo gyvenimas. Kiekvienas mūsų pats renkasi, koks bus: geras ar blogas, pesimistas ar optimistas. Tai daryti niekada nevėlu, nesvarbu, ką „instaliavo" tėvai, aplinka, mokykla ar gatvė. Ir laimingą vaikystę turėti niekada nevėlu - galima tiesiog kitaip į ją pažvelgti. Smegenų perprogramavimas - irgi mūsų pasirinkimas. Suprantu, kad negaliu sustabdyti ar pasukti atgal traukinio, į kurį įsėdau prieš 49 metus, krypties, bet galiu jį sulėtinti, pagreitinti, trumpam sustoti ties gražiu vaizdu, žodžiu, daryti savo gyvenimą kitokį.

Smegenys humoro nesupranta

- Garsus jogas Svamis Šivananda teigė: Jūsų likimą lemia jūsų mintys. Ribotos mintys veda prie ribotų veiksmų. Kiekviena slegianti ar nerami mintis sukelia depresinį poveikį. Fizinis veiksmas - tik išorinė sąmonės realybės raiška".

- Tokios yra ir Silvos idėjos.

- Ar jo metodą galima lyginti su savihipnoze?

- Žmogus visiškai atsipalaiduoja. Būdamas tokios būklės jis gali prisiminti, tarkim, vaikystės išgyvenimus. Pavyzdžiui, kaip įkando šuo, o paskui visam gyvenimui liko baimė, nuo to - įtampa, kūno kančia ir ligos. Pakanka šį įvykį prisiminti, ištrinti iš streso programos ir viskas pasikeičia. Nešiojamės tą negatyvų krūvį visą gyvenimą tarsi prakeikimą ir stebimės: aš sergu, mano likimas blogas, mano pajamos mažėja. Žmogus vis kartoja tuos teiginius, kol jie tampa programa. Moteriškė guodžiasi: „Dantys taip byra, taip byra, greit visi išbyrės". Taip ir bus. Smegenims duodama būtent tokia programa, jos humoro nesupranta. Išgirdusios savo „viršininką" - protą, vykdytojos smegenys siunčia atitinkamas biochemines komandas organams.

- Kas vyksta, kai atliekami Silvos nurodyti pratimai?

- Žmogaus galvoje sukasi daugybė minčių mintelių, visokių nesąmonių, dainelių motyvų. Tai nenormalu, mums visai nereikalinga, nes kreipia nuo mąstymo apie tikslą. Išsivalyk mintis ir tapsi laimingas. Mokydamiesi tai daryti žadiname dešinįjį smegenų pusrutulį, kuris yra susijęs su vaizduote ir genialumu. Jis miega. Pratimai moko visiškai atsipalaiduoti - tada smegenys veikia optimaliai ir šimtu procentų priima visą informaciją.

Keli pratimai skirti sveikatai, miegui gerinti, itin daug dėmesio kreipiama į tai, kaip šalinti galvos skausmą. Visiškas atsipalaidavimas - nelyginant viso kūno harmonizavimas, kai signalai atsipalaiduoti ir sveikti siunčiami į kiekvieną organą. Paskui einama prie sąmonės ir pasąmonės - išplečiama vaizduotė, kad žmogus galėtų vizualizuoti savo norą ir pasakyti: esu laimingas, turtingas, sveikas, gražus, pajaunėjęs...

Tikslo siekia tik trys procentai

- Bet ar gali visi „prisiprogramuoti" begalinių turtų?

- Pasaulis labai turtingas - dvigubai visa ko pertekęs. Tačiau, tyrimų duomenimis, tik trys procentai žmonių gyvenime turi tikslą - tvirtai žino, ko nori. Kiti - vegetuoja. Žinoma, tie trys procentai ir pasiekia tikslą. O likusieji? Traškučiai, televizorius, alus - daugiau nieko. Liūdna, bet tokia tiesa.

- Kas iš garsių asmenų yra mokęsis šio metodo?

- Onkologas Carlas Simontonas. Jis pradėjo savo ligoniams taikyti Silvos metodą, atliko tyrimą, paskui išleido knygą „Vėl sveiki". 67 proc. gydytojo pacientų arba visiškai pasveiko, arba jų būklė tapo stabili. Tie, kurie mirė, buvo pesimistai, jie sakė: „Arba duok man vaistą, arba pasitrauk". Silvos metodu naudojosi atlikėjai Frankas Sinatra, Madonna, buvusi Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher, šiuo metu populiarių knygų autoriai Louise Hay, Richardas Bachas, Deepakas Chopra. Jvairių tarptautinių kompanijų vadovai siunčia mokytis šio metodo savo vadybininkus.

- Ar Silvos sekėjai nesiburia į bendruomenę? Ar niekas nevadina jūsų sektantais?

- Vienas mano mokinys, dabar gyvenantis Anglijoje (gavo darbą ir persikėlė ten su šeima), rado apie tai medžiagos. Tos šalies nepriklausomas institutas apsiėmė ištirti, ar Silvos metodas neturi sektos požymių. Mokslininkai jų neaptiko. Iš tiesų niekas neketina pavergti žmogaus ir daryti iš jo pinigų ar energijos šaltinio. Priešingai - jis tampa savarankiškas, nepriklausomas, visko, ko nori, pasiekia labai greitai, netikėtai pasveiksta. Kitas mano mokinys netvėrė džiaugsmu, kai be jokių vaistų atsikratė hemorojaus - tokios įkyrios ir nemalonios ligos.

- Ar specialiai teigiamai mąstėte apie būsimą mūsų pokalbį?

- Taip.

- O ką mąstėte?

- Kad interviu bus toks, jog įkvėps žmones.

- O jei pririnksiu kompromituojančios medžiagos?

- Tai jūsų teisė.

- Tik noriu sužinoti, kas tokiu atveju būtų „kaltas": ar nepakankamai teigiamas jūsų mąstymas, ar metodas?

- Viskas, kas nutinka mano gyvenime, pirmiausia atsiranda mintyse. Silvos metodu nuo 1966 metų naudojasi dešimtys milijonų zmonsų vssame pasaulyje. Jis nepriekaištingai veikia. Mano gyvenimo tikslas ir prasmė - įkvėpti žmones būti kūrybingus, kad jie taptų turtingesni, laimingesni. Atradęs šį metodą, ėmiau džiaugtis gyvenimu. Pagal Zodiaką priklausau Dvyniams, o jų užduotis -įkvėpti žmones siekti savo gyvenimo viršūnės. Laimė yra ne kur nors už kalnų, o čia ir dabar; savo emocijomis ir mintimis mes kuriame kitą savo gyvenimo kokybę.

Jose Silva (1914 - 1999)

Silva pradėjo tos krypties veiklą 1944 metais. Iki 1953-iųjų dirbo tik su savo vaikais, o 1966-aisiais sukūrė dvidešimties valandų treniruočių programą. Iš pradžių jis domėjosi hipnoze, baigė hipnoterapeutų kursus, tačiau suprato, kad nuo hipnozės žmogus darosi priklausomas, ima laukti, kad kas nors ateitų ir sakytų: „Miegoti! Tu sveikas. Tu laimingas..." Atradęs metodą Silva keliavo po pasaulį, bendravo su Rytų mokytojais, susitiko su Sigmundu Freudu. Metodas turi sąlyčio taškų su psichoanalize, tačiau Silva surado daug trumpesnį ir paveikesnį kelią problemoms spręsti. Gal ir keista, bet metodas labai išpopuliarėjo Indijoje, nes siūlo per kelias dienas įsisavinti tai, kas, pasak tradicinių indų mokymų, pasiekiama medituojant metų metus.