O jeigu iš tiesų egzistuoja tokia priklausomybė, kuo ji pasireiškia? Kur yra riba tarp normalaus seksualumo ir kur prasideda priklausomybė?
Kodėl kilo man šis klausimas? Tiesiog ar aš esu normali?
Esu patyrusi seksualinę prievartą, kai buvau dar vaikas. Nemanau, kad mane tai kažkaip neigiamai paveikė. Tiesiog tuo metu nesupratau, ką su manimi darė tas vyras.
Paauglystėje daug masturbuodavausi. Tiesiog norėjau pažinti savo kūną ir sužinoti, kas gi tas orgazmas.
Su vyru pirmą kartą pasimylėjau 20 m. Palyginus su statistika, pakankamai vėlai. Tiesiog tuo metu man buvo svarbu tai padaryti su žmogumi, su kuriuo siejo jausmai. Niekada nekreipiau dėmesio į tai, ką daro kiti, ir niekada nebijojau būti balta varna.
Vėliau sutikau kitą vyrą. Jo svajonė buvo išbandyti grupinį seksą. Tai irgi buvo mano fantazijose, bet niekada nemaniau, kad yra įmanoma šias fantazijas perkelti į realybę. Išmėginau seksą su porom, su mergina, su dviem vyrais. Man patiko. Grupinis seksas man tapo įprastu. Kas 2 - 3 mėnesius su kažkuo susitinkam.
Jeigu man patinka vyras ir jis mane traukia, aš pasinaudosiu galimybe pasimylėti su juo. Man visai nesvarbu, ar jis vedęs, ar turi vaikų, ar draugų.
Šiuo metu susitikinėju su trim vyrais. Kiekvienas jų skirtingas ir man patinka leisti laiką su jais.
Ir neseniai sutikau vieną vyrą, kurį įsimylėjau. Jis nori šeimos, vaikų. Aš jam papasakojau apie savo intymų gyvenimą. Jis manęs nesmerkė. Tiesiog pasakė, kad savos moters jis su kitais nesidalins. Ir liepė apsispręsti.
Aš irgi noriu auginti vaikus su tuo vyru, turėti namus, šeimą. Bet aš bijau, kad nesugebėsiu būti ištikima vienam vyrui.
Taigi ar aš esu normali?
Man 25 m.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR BŪNA PRIKLAUSOMYBĖ NUO SEKSO?
Pirmiausiai apie jūsų elgesio normalumą. Priklausomybę pirmiausiai pažįstame iš to, kad priklausomas elgesys yra nesuvaldomas, nemalonus, po jo lieka blogas jausmas, tačiau susilaikyti nuo jo neišeina. Tarkime, nimfomanijos (arba promiskuiteto- chaotiško lytinių partnerių kaitos) atveju moterys niekaip negali pajausti pasitenkinimo, dėl to ir mylisi su kuo papuola. Jūs tuo nesiskundžiate. Jums patinka. Vargu ar tai priklausomybė. Jums malonu - gal daugiau artumas, gal- lytiniai pojūčiai. Tad iš kur jūsų abejonės? O jos štai iš kur.
Įsivaizduokime, kad internete prasidėtų diskusija klausimu, ar normalu yra krapštyti ausį su pirštu. O nosį? O užpakalį? Greičiausiai leidžiantis žemyn, nuomonės apie normalų elgesį darytųsi vis poliariškesnės. Tai reiškia, kad artėjant link apatinės mūsų kūno dalies, atsirastų vis mažiau atsakymų „tai kiekvieno asmeninis reikalas“. Todėl ir apie jūsų elgesį, kadangi jis liečia „apatinį“ reikalą, galima tikėtis daug atsakymų „tai nimfomanija“, „tai promiskuitetas“, „tai potrauminio sutrikimo pasireiškimas“ – turint omenyje jūsų tvirkinimo patirtį vaikystėje.
Tačiau jei jūs rašytumėte apie tai, kad valgote labai daug įvairių patiekalų, dauguma žmonių laikytųsi saikingos nuomonės - tai jūs skonio reikalas. Net jei jus kas nors traumuotų, versdamas valgyti vaikystėje tai, ko nenorėjote.
Taigi, mano nuomone, kiek ir su kuo lytinių santykių jūs turite- jūsų asmeninis reikalas. Seksualinis elgesys yra normalus ne tuo, per kokią kūno „skylutę“ ateina malonumas. O tuo, ar jis suteikia pasitenkinimą ir ar tinka abiems partneriams. Ir iki šiol jūsų partneriai nesiskųsdavo. Jie pasimylėdavo su jumis ir neturėdavo jums jokių pretenzijų. Ir jūs neturėdavote jiems jokių pretenzijų.
Pretenzijos atsirado atsiradus jūsų potencialiam vyrui, kuris nori, kad jūs apsispręstumėte. Vadinasi, jūsų seksualinis elgesys jau nebetelpa į normos rėmus, kadangi viena pusė - jūsų vyras - jo netoleruoja. Nuo šio momento jūsų seksualinis gyvenimas tampa problema, ir norėdamas jūsų vyras galėtų netgi reikalauti, kad jūs eitumėte pas psichoterapeutą „pasigydyti“. Nes, jo nuomone, jūsų seksualinis apetitas ir elgesys netelpa normos rėmuose.
Mano manymu, jūsų seksualinį elgesį galima būtų sulyginti su fiziologiniu, malonumą ir pasitenkinimą suteikiančiu elgesiu, kuriame trūksta žmogiško ryšio. Vargu ar jo visai nėra - greičiausiai jūs netgi prisimenate daugumos jūsų sekso partnerio vardus, o kai kurie jums ypač įsiminė - „karštas“, „šaltokas“, „nuobodokas“, „blogiau nebūna“, „svajonių vyras“. Kai kurie pasimiršo. Kaip supratau, įsimylėjimų ten nebuvo, vaikų irgi. Taigi tai, ką jūs darėte lovoje, galima pavadinti jūsų asmeniniu fiziologiniu gyvenimu. Kur su liniuote „normalu“- „nenormalu“ niekam lįsti nedera.
O štai įvertinti jus žmogiškų ryšių atžvilgiu galima, tačiau ne žodžiais „priklausomybė“ ar „nukrypimas“ , o žodžiais „visavertis, kokybiškas - nevisavertis, nekokybiškas“. Ir kriterijumi galima paimti „ar įvyksta tai, ko aš siekiu“. Būtent „siekiu“, o ne „užsinoriu“. Žmogus gali siekti meilės, o užsinorėti spurgos ar sekso.
Imkime tvirkinimą. Atrodo, kas čia tokio - kažkoks „dėdė“ glostydavo jūsų ir savo lyties organus, o jūs jausdavote keistą malonumo, kaltės ir gėdos, o gal ir baimės pasakyti mamai mišinį. Na, buvo ir buvo. Ir vaikai tai daro, žaisdami vienas su kitu „daktarus“. Jie tiesiog atranda visokius jaudinančius potyrius savo kūne. Ir tai normalu.
Tačiau einant į ryšius su suaugusiais - ar tai buvo visavertis žaidimas? Jam - tikrai ne, nes jis laikė rankose ne merginos ar moters kūną, o mažą vaiką, jis nesimylėjo su visaverte partnere. Jis tik naudodavosi jumis ir fantazavo, kad yra mažas berniukas, kuris žaidžia su mergaite. O jums jis buvo tai, ką jūs matėte - suaugęs, o jūs - mergaitė.
Ko tikisi mergaitės iš suaugusių? Kad šie jiems padės susigaudyti nežinomoje jiems srityje - suaugusiųjų gyvenime, tiesa? Tam suaugę turi atrodyti gražūs, išmintingi ir stiprūs. Ar tas „dėdė“ padėjo jums susigaudyti, pasitikėti žmonėmis? Ne, jis tik įnešė į jūsų jausmų ir minčių pasaulį chaosą , painiavą, o gal net privertė jus abejoti suaugusiais, kai jūs matėte jo gašlumo apimtą veidą.
Galbūt jūs jautėtės bloga ir bijojote pasakyti mamai. Ir ką ten jis su jumis darė - jūs nelabai supratote, nes buvote tik maža mergaitė. Taigi tai buvo „neteisingas“ ryšys, nevisavertis, nes neatitiko lūkesčių, kuriuos vaikai deda į suaugusius. Todėl po tvirkinimo išaugę vaikai dažnai puola į seksualinius santykius be meilės - taip saugiau, taip niekas nenuvils. Ryšiai juk negilūs. Nieko nesitikiu - niekas ir nenuvils.
Dabar imkime jūsų ryšius su vyrais. Ko jūs iš jų išmokote? Jūs rašote: „Sutikau kitą vyrą. Jo svajonė buvo išbandyti grupinį seksą. Tai irgi buvo mano fantazijose, bet niekada nemaniau, kad yra įmanoma šias fantazijas perkelti į realybę. Išmėginau seksą su porom, su mergina, su dviem vyrais“.
Taigi čia lyg ir visavertiškesnis ryšys, nes visi čia buvo suaugę ir visi žinojo, ką nori išbandyti. Ir tikiu, kad tai jus sujaudino bei patiko. Tačiau ko didesnio jūs tikitės iš žmogiškų ryšių? Tik įvairių fantazijų išsipildymo? Tik kitokių lytinių pojūčių? Juk būdama dvidešimt penkerių metų, jūs greičiausiai siekiate kai ko didesnio: intymumo, artumo, supratimo, susivokimo, kas esate.
O svarbiausia - siekiate būti visaverte moterimi, mylėti, gimdyti, t.y. atiduoti pasauliui tai, ką jūs iš jo gavote. Taigi žiūrint toliau, jūsų iki šiol įgyta lytinė patirtis neatrodo visavertė, nes jums reikia išmokti eiti ne kiekybės, o kokybės prasme - gilyn į santykius.
Taigi tai, kas šiai dienai, vienokiam mūsų amžiui, yra normalu, vyresniam amžiui jau nebeatrodo pakankama, jau tampa praeitu etapu. Ir jūsų situacija - kaip tik naujo santykių etapo ženklas. Jums reikia mokytis prisirišti, suartėti, dalintis. Nebijoti gyventi kartu, nebijoti pasakyti „ne“ kitiems, kad pasakytumėte „taip“ vienam. Jūs, kaip aš suprantu, abejojate: „o jei man neišeis?“ Žinoma, kad pradžioje neišeis. Kam išeina iš karto kažkas nauja?
Todėl jums reiktų priminti sau: mylėtis aš jau moku, o mylėti tik mokausi. Mokausi lėtai, mažai žingsniais, su klaidomis ir nuklydimais, bet ir su pergalėmis.
Štai šių pergalių ar jums ir linkiu.
Sėkmės jums
Olegas Lapinas
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
