Aš Myliu savo žmoną, noriu gyventi su ja ir su mūsų 5 metų vaiku, tačiau prieš kelias dienas atsitiktinai sužinojau, kad ji jau metus laiko bendrauja su kitu vyru, kasdien jam skambina ir rašinėjasi sms žinutėmis.
Aš pats šiuo metu geriu antidepresantus, nes metus laiko buvau be darbo ir susirgau depresija. Šiuo metu finansiškai esu gana stabilus, tačiau problemos, kilusios tuo metu, kai nedirbau ir daug būdavau namuose, neišsisprendė.
Žmona norėtų skirtis su manim, tačiau aš manau, kad tą šeimyninę krizę galima įveikti, ypač jei yra išlikusi meilė jai. Mane ji myli tik kaip vaiko tėvą, su tuo trečiuoju žmogumi intymių santykių neturėjusi. Ką daryti tokioje situacijoje, kai tarp dviejų žmonių atsiranda trečias?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Visaip bandžiau pajusti, ką išties norėjote išgirsti klausdamas ir koks atsakymas būtų tas, kuris leistų pajudėti iš sunkios ir slegiančios išdavystės erdvės. Turėtų būti labai nelengva vos atgavus pasitikėjimą darbo srityje, sužinoti, kad žmona rado šeimos sunkumų sprendimą, savotiškai pasitraukdama iš jos.
Ką galėčiau atsakyti jums, greičiausiai bandančiam suprati kodėl, kaip tai įvyko ir ko jūs nepadarėte, kad likote santykių nuošalyje? Ir vienintelis žodis, kuris keistai skamba mintyse, tai dėkojimas.
Paradoksalus ir nepopuliarus atsakymas. Juk jus išdavė žmona. Jūsų ir taip nelengvame santykyje atsirado trečias. Jūsų sutuoktinė yra pasiryžusi skirtis, o jūs ją mylite. Kaip už tokią neapsakomą kančią, išdavystę, žemės po kojomis drebėjimą galima dėkoti?
Šis žodis jokiu būdu nereiškia, kad turėtumėte nuneigti tas emocijas, kurios dabar verda jumyse: nusivylimas, pyktis, skausmas, pasimetimas, nerimas, kaltė, kaltinimas. Tas žodis jokiu būdu nenurodo, jog išdavystę šeimoje derėtų susiorganizuoti profilaktiškai. Visgi šiuos išgyvenimus, nenuneigiant jų sudėtingumo ir didelio neigiamo svorio, galima paversti galimybe, keliu judviejų santykių sprendimo link. Panašu, kad galėtumėte nukreipti žvilgsnį nuo savęs ir savo nelaimingumo, reikėjo regimo ženklo, kad kitas kenčia ir yra taip pat nelaimingas.
Minėjote, kad jau kelerius metus išgyvenate santuokos krizę. Kažką, kas nutolino vieną nuo kito tiek, jog liko erdvės trečiam asmeniui. Tačiau jūsų pasidalinimas, jog laukiate, kada ta krizė apleis santykius, leidžia numatyti tikėjimą, jog sudėtingi dalykai praeina patys. Pasirodęs trečias žmogus atnešė ne tik slogius jausmus, bet ir problemos sudėtingumo pajautimą, kurią jau ėmėtės spręsti, ieškodamas pagalbos. Gebėjimas ieškoti išeities, atsiremiant į kitus žmones, yra didelis žingsnis problemos sprendimo link.
Tai, jog jūsų žmona susižavėjo kitu vyru, leidžia numanyti, jog judviejų ryšys stokojo emocinio bendrumo. Ir taip atsitinka dėl įvairiausių negebėjimų: klausyti, matyti, jausti savo sutuoktinį, dovanoti save kitam, mažinti reikalavimus. Vyro ir moters buvimas kartu reikalauja daug jautrumo, atvirumo, ėjimo link kito, dėmesingumo, valios apeiti savo negalias. Greičiausiai jūsų moteris naujame santykyje tuo ir mėgaujasi.
Spendimas likti kartu susijęs su jūsų abiejų pasirinkimais. Ir jei žmona tvirtai ryšis išeiti, teks priimti jos valią. Tačiau kaip bepasibaigtų judviejų ryšys, labai verta pasinaudoti psichologo konsultacijomis, kad atpažintumėte, iš kur atsirado neištikimybė, ką ji jums duoda, ką atima. Kokia bendrystė ar jos nebuvimas sustabdė jūsų ėjimą kartu. Ir tas pagalbos ieškojimas gali būtų ne tik dėl to, kad liktumėte kartu, bet ir dėl to, kad galėtumėte atskirti, ar įmanoma toliau gyventi drauge, ar vis dėl to ne. Kad bet koks pasirinkimas būtų sąmoningas ir tiesoje su savimi. Ne tik pabėgimas, kabinimasis ar atstūmimas.
Taigi, kai serga santykis, reikia jį gydyti. Ir šiuo atveju lengva namų priežiūra vargiai padės.
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
