Pagal pirminį nuobodžiausią išplanavimą, visos patalpos buvo šešių metrų koridoriaus atšakos. Viename jo gale buvo įėjimas į virtuvę, kitame - atskiro sanitarinio mazgo durys. Prie to pridėkite tris izoliuotus laisvos paskirties kambarius - bet kuris jų galėjo būti naudojamas ir kaip svetainė, ir kaip miegamasis arba kabinetas.
Be to, du kambariai buvo visiškai vienodi pagal plotą, proporcijas ir išplanavimą, o trečias, didžiausias turėjo labai svarbią ypatybę - bendrą sieną su virtuve. Būtent šį kambarį šeimininkai pageidavo paversti paradine svetaine, kuri turėtų ir valgomojo funkciją. Paklausę dizainerio patarimo naują svetainę - valgomąjį nusprendė nuo virtuvės atskirti tik mobilia stumdoma pertvara.
Daug nepatogumų kėlė didžiulės (2 x 2) mažai funkcionalios antresolės. Ją padalino į dvi, mažesnes ir patogesnes, įvairiose koridoriaus vietose.
Šeimininkai su malonumu priėmė išplanavimo variantą, kur koridoriaus dalies dėka susidarė ketvirtas mažytis kambarys. Taip bute atsirado patogus kabinetukas. Durys į vonios kambarį yra su įdėtu trikampiu vitražu. Sudėtinga sienų ir lubų plastika suderinta su konstruktyvia harmonija.
Dengtas ąžuolo lentelių parketas. Grindjuostės nudažytos balta spalva - ši linija meniškai pabrėžė erdvės plastiką. Koridoriaus papuošimas - “krištolinė” kompozicija ir “plytinė” niša.
Išplanavimas buvo visiškai pakeistas. Dabar visos patalpos sudaro vieną harmoningą kompoziciją ir susijusios patogiais judėjimo maršrutais bute. Vidinė erdvė vystosi lenkta linija. Peržengęs slenkstį, svečias juda nurodyta kreive ir neišvengiamai atsiduria buto centre - svetainėje. Už jos išsidėsčiusi virtuvė, paslėpta už stumdomų vitražinių durų.
Miegamojo siena ir durys orientuotos pagal diagonalę. Dėka to, įsiliedamas į svetainę, koridorius išplatėja ir paskutiniame posūkyje pats tampa jos dalimi. Tokiu būdu, įeinantis į svetainę būna pasisukęs veidu į jos svarbiausią komponentą – violetiniai - pilkų minkštų baldų salą.
Už lubų karnizų paslėpti šviestuvai virtuvę daro panašią į teatro sceną už spalvotos vitražų užuolaidos. Virtuvės baldai harmoningai dera su keramikinėmis grindų plytelėmis.
Stumdomos pertvaros vitražuose - stilizuotai pavaizduotos pušų šakos. Labai gražiai atrodo snapeliuose paslėptas viršutinis apšvietimas. Suderintas su smulkių halogeninių lempučių grandinėmis jis sukuria nuostabų šventinį efektą. Puošnus ir dekoratyvinių nišų bei veidrodžių apšvietimas. Apskritai, apšvietimas šiame bute apgalvotas iki smulkmenų ir sukuria jaukią ir kiek paslaptingą, iškilmingą, švelnią ir ramią atmosferą.
Pagal pirminį išplanavimą beveik pusę kvadratinio (195 x 184 cm) prieškambario užėmė dvi gilios sieninės spintos. Jų buvo nuspręsta atsisakyti. Grindys išklotos pilkomis keramikinėmis plytelėmis. Tapęs labiau funkcionalus prieškambaris nepasidarė ankštesnis.
Architektūrinė prieškambario plastika pakankamai sudėtinga. Siekdamas nepriekaištingai išplanuoti šią “kreivą” patalpą, dizaineris apgalvotai paįvairino kelią nuo prieškambario į svetainę: numatė dvi nišas su apšvietimu (viena jų papuošta figūrinėmis 6 mm storio vitrininio stiklo lentynomis), prie vienos trumpos sienos pastatė nušlifuotų veidrodinių plokščių ir stiklinių lentynų dekoratyvinę kompoziciją.
Ši “krištolinė skulptūra”, o taip pat dvi įmontuotos spintos durys ir sudarė siauros, ankštos erdvės išplėtimo laukiamą efektą. Su lengva veidrodine kompozicija efektingą kontrastą sudaro atsikišusi nuo sienos pusiau kolona, “įvilkta” į terakotinį tinką. Neprasta ir lubų konstrukcija: maskuodamas laikančią skersinę siją ir dvi įspūdingas antresolines dėžes, jų lygis tai kyla, tai leidžiasi.
Vaikų kambarys. Įdomiu atradimu tapo kambario apipavidalinimas. Iš dalies tai nulėmė apmušalų parinkimas ir netikėtas diagonalinis dekoratyvinio ornamento ant sienos išdėstymas. Judėjimas iš apačios į viršų tarsi simbolizuoja kambario šeimininko augimo ir suaugimo procesą.
Pašalinus sieną tarp svetainės ir virtuvės, išėjo bendra erdvė su dviem funkcionaliomis zonomis. Jų atskyrimo problema išspręsta gana nebanaliai. Be žaismo su lubų lygiu ir įvairiomis grindų apkalimo rūšimis, dizaineris panaudojo stiklinę širmą. Atstumus šią mobilią pertvarą - transformerį, galima pamatyti, kad ji tarsi keturvyrės durys, kurios elementai užpildyti spalvotais vitražais. Jiems eskizus taip pat sukūrė dizaineris, o įgyvendino patyrę vitražistai.
Pusiau peršviečiamos durys - “armonika” vaidina ne tik utilitarinį bet ir dekoratyvinį vaidmenį - pagyvina interjerą mažoriniu spalviniu akordu. Dar jos asocijuojasi su teatrine uždanga, skiriančia erdvę į sceną (virtuvė) ir žiūrovų salę (svetainė). Vakare, įjungus lempas virtuvėje, į svetainę skverbiasi besiliejančios pro spalvotus vitražų stiklus šviesos spinduliai.
Miegamasis. Spalvotas terakotinis snapelis lubose paslepia laikančią siją ir pabrėžia šiltą medinių baldų toną. Vaikų kambario sienose atsiliepia parketo piešinio raštai. Įmontuotos lempos sukuria ramų, išsklaidytą apšvietimą. Apmušalų spalvos sodrios, bet subalansuotos.
