Aš iš tokių, kad nestoviu vietoj ir norisi, jog šalia žmogų iš paskos nereikėtų tempti. Kas bebūtų: kinas, teatras, koncertas, maisto ruošimas ar grynas oras, jis viską išmaino į namus, nes turi priklausomybę kompiuteriniams žaidimams. Paskaitas dažnai pramiega, nors jų per dieną daug ir nėra, nedirba, jam patogu, kad tėvai dar išlaiko ir jis gali dienų dienas ”pūti” prie kompiuterio.
Kartais ir pati, atrodo, apsileidžiu, bet vis sau primenu, kad žmogus turi būti tobulėjantis, o ne tokioj jaunystėj sustoti ir sakyti, kad aš jau viską pasiekiau.
Kaip man elgtis? Kodėl jam nebeliko motyvacijos stengtis? Kas bus toliau?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Laiške aprašydama mylimąjį ir save jau pati gražiai įvardinate, jog esate du atskiri žmonės. Jūs - tai ne jis, jis - tai ne jūs. Abu turite skirtingus įsivaizdavimus apie pasaulį ir buvimą jame. Jums nesinori stovėti vietoje, jūsų partneriui pakanka buvimo prie kompiuterio ir gyvenimo jo realybėje. Jūs pilna siekių ir troškimų, jam pakanka dienų dienas leisti žaidimų erdvėje. Esate du skirtingi žmonės, besirenkantys savo kelią.
Klausiate kodėl jums svarbiam asmeniui nebeliko motyvacijos stengtis. Į šį klausimą atsakyti be tiesioginio pokalbio su juo pačiu sudėtinga. Galima spėlioti, jog pabėgimas į virtualią realybę, priklausomybė nuo kompiuterio atspindi jo vidinę būseną. Tai gali būti patys įvairiausi dalykai, tokie kaip nesėkmės baimė, nepasitikėjimas savimi, baimė veikti ar kiti dalykai, kurie stabdo jauniems žmonėms įprastą aktyvumą. Viso to priežastys taip pat gali būti pačios įvairiausios.
Jums šioje vietoje svarbu žinoti, jog toks partnerio pasirinkimas greičiausiai nėra sąmoningas. Ir tikimybė, kad jis atsisakys savo įpročio dėl to, kad jo prašysite, nedidelė.
Minėjote, jog kartu esate trejus metus. Per tą laiką atsirado jūsų kartu buvimo būdas. Neretai atsitinka taip, kaip vieno partnerio per didelis aktyvumas, reiklumas, bandymas kitą paversti savimi, užima daug erdvės. Dėl to natūraliai kitas renkasi pasyvesnį vaidmenį, o dažnai ir pasitraukimą į savo aistras ar priklausomybes.
Nedidelėmis ambicijomis pasižymintiems žmonėms būdingas nepasitikėjimas savimi, kurį dar labiau patvirtina ir sustiprina dažnas partnerio nusivylimas, reiškiamas nepasitenkinimas. Tai reiškia, jog jei susikoncentruosite į tai, kaip pakeisti kitą asmenį, priimsite jo elgesį kaip pagrindinį jūsų poros sunkumą, vargu ar gausite norimą, kito atgijimo rezultatą.
Tad atsakymas į klausimą, kas bus toliau, būtų toks - jei jūsų veiksmai nekis, kiekvienas judėsite savo saugios erdvės link: jūs - į dar didesnį veiklumą, jūsų mylimasis - į jam pažįstamą ir grėsmės nekeliančią internetinę aplinką.
Kaip elgtis šioje situacijoje? Pirmiausia dėmesį nukreipti nuo kito link savęs. Paklausti, ne kaip priversti kitą elgtis kitaip, o ar galite jį priimti tokį, koks jis yra dabar. Turintį kur kas mažiau noro, negu nerimo veikti, bendrai tariant, visai kitokį nei jūs. Ar yra kas nors, kas jame yra nepanašu į jus ir jus žavi? Ar iš esmės gerbiate savo partnerį tokį, koks jis yra? Negalime reikalauti iš žmogaus to, ko jis neturi. Šiuo atveju daugiau gyvybės. Tai darydama, jūs tik dar labiau atimate iš jo gyvastį.
Kuomet vaikas yra nedrąsus, pagrindinė rekomendacija jo tėvams - kiek įmanoma daugiau aktyvios meilės jo atžvilgiu. Buvimo, kuriame yra minimaliai reikalavimų ir maksimaliai džiaugsmo vien dėl to, kad jis yra. Tai tinka ir suaugusiems žmonėms. Jie pradeda atgyti tuomet, kai pajaučia, jog kitam yra svarbus jis pats, o ne tai, kiek jis sugeba patenkinti kito poreikius. Jūsų atveju derėtų klausti, ne kaip pakeisti kitą, bet ar norite ir galite duoti kitam gyvybingumo, nereikalaudama, netempdama jo iš paskos, o leisdama eiti jo paties greičiu.
Žinoma, nereikia nuneigti kompiuterinių žaidimų galios įtraukti asmenį. Visgi kiekvienas mūsų renkamės tai, kas teikia mums didesnį atsipalaidavimą ir malonumą. Tikėtina, kad tas aktyvumas, kurį siūlote savo partneriui, jam kelia daug įtampos ir nėra jo pageidaujama būsena. Gali būti, kad ir jums ji neteikia vidinės pilnatvės.
Jei tai, ką jūs darote, jus pripildytų gyvybės ir ji lietųsi per kraštus, vargiai kitas atsispirtų teigiamiems potyriams. Dėl to derėtų paklausti savęs, ką reiškia jūsų aktyvumas. Galbūt jame yra per daug nerimo, reikalavimų ir nepasitenkinimo savimi bei kitais. Tuomet natūraliai žmonės nuo to traukiasi.
Pabaigai: kitas asmuo yra dovana jums, tačiau jis yra atskiras, kitoks ir jums nepriklausantis. Jo nereikia nei tempti, nei bėgti paskui. Kad pajustumėte bendrystę, svarbu išmokti priimti partnerio ir savo kitoniškumus ir žvelgti į juos kaip į vienas kito papildymą, galimybę viens kitą drąsinti, o ne atimti paskutinius pasitikėjimo apsireiškimus.
Pasyvus asmuo šalia, kaip niekas kitas turėtų gręžti mūsų akis ir į mus pačius, į mūsų pačių gyvastingumą. Jums norisi didesnio gyvumo iš savo partnerio, vadinasi, jums pačiai reikia daugiau jėgos, kuri nebūtinai slepiasi po aktyvumu, veikimu, judėjimu.
Drąsos ieškant sunkumo sprendimo savo viduje. Jei imsite šokti kitokiais žingsneliais, jūsų mylimasis nebegalės judėti senąja kryptimi.
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
