Paklausta apie vaistažoles, kurios pirmiausia ateina į galvą prabilus apie moteriškas žoleles, Gražina Gaidienė vardija liepų žiedus, ugniažoles, šermukšnių uogas, dilgėles, medetkas, mėtas.
„Moteriai pirmiausia reikia rūpintis savo nervine būkle, juk ją labai veikia psichologinis klimatas. Šeima, darbas, jos pačios nuotaikų kaita įvairiais laikotarpiais ir nepaprastas jautrumas, gilūs emociniai išgyvenimai. Tad reikėtų kartkartėmis bendram ramumui pavartoti mėtų, anyžinių lofantų, apynių. Šie labai gerai padeda esant migrenai, nuo kurios kenčia daug moterų, ir gerina miegą“, – sako Gražina.
Nuo migrenos padeda ir daugiau žolelių, nelygu, kokia šio negalavimo priežastis. Nuo to priklauso ir arbatos pasirinkimas. Tinka mėlynažiedės liucernos, burnočiai, dirvinės našlaitės, melisos, geltonžiedžiai barkūnai. Dar padeda sėjamųjų avižų ir gervuogių lapų nuoviras. Visa tai galima išmėginti, jei nėra galimybės tiksliau nustatyti galvos skausmo priežastį.
Tad tikėtis, kad visi negalavimai praeis tiesiog geriant arbatas, nereikėtų. Kaip ir viltis, kad jei konkreti vaistažolė padėjo draugei, tai ji tikrai tiks ir mums, taip pat nederama. Ne tik negalavimo priežastis gali būti kitokia, bet ir organizmo reakcija į tą augalą, todėl čia tegalima spėlioti, jei nesikreipiama į specialistą.
Brandaus amžiaus sunkumai
„Visur reikia saiko, stipresnė arbata labiau nepadės, o štai pakenkti gali. Todėl aš paprastai rekomenduoju tokią koncentraciją, kuri yra saugi. Universalus receptas yra toks – šaukštas su kaupu smulkintų, sumaltų ar tarp pirštų sutrintų žolelių ir pusė litro verdančio vandens, kuriuo užpylus vaistažoles arbatą reikia šiltai užkloti ir palaikyti pusvalandį.
Jei arbata nuo migrenos, nereikia jos iškart išgerti daug – pakanka po 10 nedidelių gurkšnelių kas kelias valandas. Jei daromas kelių žolelių mišinys, imami du šaukštai žolelių, tačiau nuoviras prieš geriant skiedžiamas. Geriama po kelis gurkšnelius kas kelias valandas arba po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
Universalus bet kokių vaistažolių vartojimo terminas yra 21 diena, tačiau jei jaučiame, kad pasveikome po dviejų savaičių, nėra reikalo vartoti dar ir trečiąją. Jeigu po kurio laiko simptomai vėl sugrįžta, galima kursą pakartoti. Žmonės labai skirtingi, tarkime, vienoms moterims menopauzės karščio bangos praeina per metus, o kitoms tenka jas kęsti ir visus ketverius“, – sako G. Gaidienė.
Pirmoji priemonė menopauzės simptomams silpninti yra liepų žiedų ir šalavijų mišinys, itin gelbstintis nuo naktinių prakaitavimų. Jei tokios arbatos nepageriama iš pat pradžių, tai gali virsti rimta bėda, kai prakaituojama taip gausiai, kad pabundama dažnai arba ir išvis nebeišeina miegoti. Liepų ir šalavijų arbatos reikėtų išgerti po stiklinę rytą ir vakare.
Jeigu dėl hormoninių pokyčių pradeda augti svoris, pirmiausia reikėtų sumažinti vartojamo maisto kiekį, nes greičiausiai sulėtėjo medžiagų apykaita. Jei to nepadarysime, tikėtis, kad svoris susireguliuos vien nuo tinkamai parinktų žolelių arbatų, nevertėtų.
Visai galimas dalykas, kad dėmesio reikalauja ir skydliaukė. Ją nuraminti padeda mėlynos spalvos žiedai, tinka ir rugiagėlių. Gerai veikia sukatžolių arbata, kurią galima virti papildant gudobelėmis, tuomet ir širdis sustiprės.
Jeigu skydliaukės veikla sulėtėjusi, tai ir medžiagų apykaita lėtesnė, ją galima kiek suaktyvinti dirviniais asiūkliais, beržų lapais ir kiaulpienių šaknimis. Puikiausiai tinka ir mišinys, šios žolelės gerai viena kitą papildo.
„Dar būtinai reikia duoti darbo ir inkstams, gerti daugiau vandens, bent jau po litrą kasdien. Galima ir daugiau, bet jei yra šviežių daržovių ir vaisių, ypač vandeningų, kur kas geriau daugiau skysčių gauti būtent iš jų. Per didelis vandens kiekis gali apsunkinti visą organizmą, versdamas jį papildomai darbuotis ir dar išplauti jam reikalingus mineralus“, – perspėja Gražina.
Menopauzės periodą išgyvenanti moteris gali pasidaryti arbatos iš liepų, asiūklių, beržų ir medetkų, šie augalai veiks emocinę būseną, svorį ir miomas, cistas, kurių tuo laikotarpiu taip pat pasitaiko.
Medetkos yra bene žinomiausia ir populiariausia moteriška vaistažolė.
Ji, kaip ir visi geltonos spalvos žiedai, veikia kepenis ir padeda išsiskirti tulžiai, be to, yra priešuždegiminė ir bakterijas veikianti priemonė.
Ugniažolės padeda pajutus įvairius sukietėjimus, atsiradus polipams, tačiau jomis gydytis be specialisto konsultacijos nereikėtų, nes tai pavojinga. Jei dedama į arbatą, tai ne daugiau kaip vieną lapelį. Tačiau ugniažoles galima vartoti išoriškai nuo menopauzės metu atsirandančių pigmentinių dėmių. Tam gaminama ištrauka iš ugniažolių ir tujų.
Jei vargina itin gausios mėnesinės, tinka dilgėlės, atkuriančios geležies kiekį, tačiau tirštinančios ir kraują, todėl geriau vartoti su
kiaulpienėmis, nebūtinai šaknimis, galima ir pirmojo pjovimo lapeliais.
Žaliuose lapuose esantis chlorofilas padeda organizmui geriau įsisavinti visas medžiagas ir veikia kaip gyvybės nešėjas. Jei minėtos vaistažolės nemėgstamos ir nevartojamos, reikėtų suvalgyti bent jau daugiau petražolių, svogūnų laiškų, salotų lapelių.
Labai gera priemonė nuo avitaminozės yra šermukšnių uogos. Po 5–6 jų visuomet gerai įsimesti į bet kokią arbatą. Beje, šermukšnių uogos yra puiki priemonė nuo pagirių. Jų kartumo nereikia bijoti, nes jis skatina žarnyno veiklą.
