„Taip, tokių skundų gauname nuolat. Žmonės prisigalvoja įvairiausių nebūtų dalykų, kad tik nereikėtų mokėti baudų. Kai kurie pažeidėjai taip elgiasi, matyt, iš keršto. Savo skunduose vairuotojai nurodo aibę įvairiausių priežasčių, kurios esą jų atžvilgiu buvo neteisėtos. Jie galvoja, kad jei jau nepavyks išsisukti nuo atsakomybės, tai bent pagadins pareigūnams nervus. Gavę skundus privalome į juos reaguoti. Ir nesvarbu, kad atsiųstame rašte išdėstytos visiškos nesąmonės ir tikrovės neatitinkantys faktai. Nors vėliau pavyksta įrodyti, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti, bėda ta, kad minėti skundai atsiduria patrulių bylose, o tai, suprantama, garbės nedaro ir gali atsiliepti tolesnei karjerai“, - LŽ pasakojo laikinai Vilniaus kelių patrulių rinktinės vado pareigas einantis Audrius Šeškevičius.
Kai KET pažeidimai būna sunkesni (vairavimas išgėrus, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan. - aut.), bylas nagrinėja ne policija, bet teismai. Juose savo poziciją išdėsto ne tik pažeidėjai ar jų įgalioti asmenys, bet ir policijos atstovai. Tačiau, pasak A. Šeškevičiaus, čia susiduriama su nelygiomis jėgomis. Mat sostinės kelių policija turi tik vieną teisės specialistą, kuris gina pareigūnų veiksmus teismuose.
„Per savaitę jam tenka vykti į 2-3 teismo posėdžius. Akivaizdu, kad tinkamai pasiruošti visoms byloms neįmanoma fiziškai. Savo ruožtu pažeidėjai samdosi advokatus, kurie visą dėmesį skiria būtent konkrečiai bylai. Taigi jiems neretai būna lengviau pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pasiekti pergalę“, - kalbėjo pareigūnas.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis tvirtino, kad vairuotojai turi teisę skųstis dėl pareigūnų veiksmų, tačiau nesutinka, kad byloms pasiekus teismą pralaimėjusiojo vaidmuo visada tenka policijai. Esą KET pažeidėjams atstovaujantys teisininkai nėra visagaliai, o nuobaudas skyrę policininkai pajėgūs įrodyti savo teisybę.
