- Esu Stijnas Thiecke'as (Tikas), gyvenu Amsterdame ir paprastomis savaitės dienomis darbuojuos kompanijoj „Soundscape“, kuri užsiima garso takelių reklamoms ir televizijoms kūrimu. Savaitgaliais groju Amsterdamo klubuose. Grojimas nėra mano pagrindinis užsiėmimas. Mėginau būti tik profesionaliu didžėjumi ir man tai nepatiko, nes pinigai darėsi svarbesni už patį grojimą, o tai nėra tai, kas aš iš tikrųjų esu ar noriu būti.
- Nupasakok savo grojamos muzikos stilių.
- Kad ir ką begročiau, tai visada būna jausminga. Man patinka žmones pasiimti į kelionę po jausmų ir nuotaikų pasaulį. Kai groju klube, deep, down and dirty - mano mėgstamiausias stilius. Kai groju paplūdimyje ar bare - renkuosi truputį lengvesnę muziką, bet vis tiek stengiuosi užkrėsti visus ta pačia nuotaika.
- Esi ant scenos jau kurį laiką. Ar vis dar nerviniesi prieš pasirodymus? Jei taip, kaip atsipalaiduoji? Ar ruošiesi pireš vakarėlį, ar tiesiog ateini ir groji?
- Mano pasiruošimas prasideda nuo plokštelių atrankos, o tai užima nemažai laiko... Nesitreniruoju namie, tiesiog vakarėlio metu pasiduodu nuotaikai. Kai pradėjau groti, pirmi du mano miksai visuomet būdavo labai blogi. Dabar to beveik nebebūna... Nervinuosi tik tada, kai groju radijuje. Tikrai keista, nes ten nėra tiesioginio kontakto su klausytojais.
- Koks jausmas stovėti ant scenos su tokiom žvaigždėm, kaip Rogeris Sanchezas (Rodžeris Sančesas), St. Germain (Sentžermen), Miguelis (Migelis) Migsas, Jori Hulkonen ir t.t.? Kuris iš jų tau pačiam labiausiai patiko ir kodėl?
- Groti su tokiom legendom yra garbė. Kartais jie į tave žiūri tiesiog kaip į apšildantį didžėjų, bet, pavyzdžiui, Miguelis buvo tikrai malonus ir išklausinėjo manęs apie mano grojamus įrašus. Mes su juo palaikėm ryšį ir vėliau.
- Ar visuomet buvai house didžėjus? Ar tavo grojamos muzikos stilius pasikeitė per visus šiuos metus?
- Pradėjau kaip disco didžėjus. 1989-aisiais pradėjau groti vocal house, maišytą su disco. Nuo 1998-ųjų daugiausia groju tik house muziką.
- Ar yra tokia vieta pasaulyje, į kurią visuomet norėtum grįžti pagroti? Jei taip, kur tai yra ir kodėl?
- Visuomet svajojau pagroti „Paradiso“ klube Amsterdame. Praeitais metais tai padariau du kartus. Norėjau pagroti Niujorke, tačiau tai padarysiu rugpjūtį. Kita mano svajonė - sugroti „Southport Weekender“. Šiame festivalyje visi taip įsitraukę į muziką, kad man būtų didžiulė garbė ten groti.
- Kokie dalykai svarbiausi geram setui ir puikiai šventei?
- Gera publika. Ir gera įranga. Bet publika yra svarbiausia. Jei publika gera, gali groti, kas tau patinka. Vilniuje buvau kelis kartus ir publika čia labai gera, taigi labai laukiu vėl sugroti čia.
- Ką paprastai veiki lėktuve prieš pasirodymą?
- Geriu degtinę ir miegu.
- Beprotiškiausias dalykas, kurį esi padaręs?
- „Abseilen“. Tai vokiškas žodis. Nežinau nei kaip tai vadinasi angliškai, nei olandiškai. Tai yra nusileidimas virve nuo stataus šešiasdešimties metrų aukščio kalno... Nežinau kodėl, tačiau labai bijau atsigulti į ligoninę. Man šiurpas nubėga per nugarą, kai pagalvoju, kad galiu susilaužyti koją ar kažką panašaus. Ir aukščio taip pat nelabai mėgstu.
- Laimėjai milijoną loterijoje. Kaip tu jį išleistum?
- Bijau, kad labai greitai. Bet tikrai dalis to nukeliautų labdarai. Paaukodamas vieną eurą per dieną, gali išgelbėti gyvybę, kiekvienas Vakarų Europos pilietis turėtų jaustis blogai nedarydamas ko nors panašaus.
- Jei galėtum pabūti moterim vienai dienai, kuo norėtum tapti?
- Laura Bush (Buš). Pasakyčiau Džordžui, kad jis visiškas idiotas ir įspirčiau jam ten, kur labiausiai skauda.
