Taigi... Daugelis pavydėtų mano gyvenimo, bet va, man vis kas nors blogai, atsikeliu su bloga nuotaika, iškart puola blogos mintys, pradedu galvoti, kas ką man yra blogo padaręs. Nuo pirmos minties išsirutulioją antra, taip trečia, ir aš visą dieną susiraukus, pikta, nenoriu su niekuo šnekėti.
Taip ne kartą buvau įskaudinusi visai nekaltus žmones, bijau prarasti vyrą, o jis man angelas, iš tikrųjų tokio vyro kiekviena norėtų: rūpestingas, mylintis, šeimyniškas, simpatiškas.
Atsimenu kiekvieną bet kurio žmogaus pasakytą įžeidžiantį žodį ar veiksmą, nors suprantu, kad visada buvo ir bus tokių žmonių, žinau, į tai nereikėtų kreipti dėmesio, bet man tai nepavyksta.
Dėl paprasčiausios kito žmogaus klaidelės, ar pasakyto man nepatinkančio sakinio, atrodo, metus laiko verdu iš pykčio. Juk kiekvienam nutinka visokių dalykų, kitas pamirštų, o aš ne - viską kaupiu, atrodo, gyvenu vien smulkmenom iš praeities.
Kartais man atrodo, kad žmonės manęs nemėgsta, kad kreivai žiūri ar kažką blogo galvoja. Vyras šizofrenike vadint pradėjo, sako, kad visada žinau, ką žmonės apie mane galvoja, ir visada tik blogai, sako, kad vaidenasi. Niekas man neįtinka: tas blogas, kitas blogas, trečias blogas, su niekuo nebendrausiu, visi blogi, matau visur tik minusus.
Net juokinga. Beje, man tik 22, o jau užkietėjus pesimistė. Nesugebu net vyro apsikabinti. Neatsimenu, kada šypsojausi. Pavargau pati nuo savęs. Noriu, kad padėtumėt išmokt mąstyti pozityviai, situacijose įžiūrėt vien gerus aspektus, nelaikyti visu priešais, būti draugiškai. Žodžiu, noriu pakeisti savo mastymą iš esmės.
Gal yra kokių punktų, pagal kuriuos galėčiau vadovautis, bet veiksmingų, nes, kaip jau sakiau, manau, niekas man jau nepadeda. Gyvenu Airijoj, todėl nueiti pas psichologą negaliu. Prašau Jūsų pagalbos. Iš anksto ačiū.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAIP IŠMOKTI POZITYVIAI MĄSTYTI?
Man labai patiko jūsų laiškas. Jame jūs save nupiešėte labai paprastai ir aiškiai: esate pesimistė, į visus žmones žiūrite kritiškai, į save taip pat. Man patiko jūsų nuoširdus ir savikritiškas požiūris bei tikėjimas, kad aš galiu per laišką jums padėti. Matyt, tarp visų blogų žmonių aš esu jums šviesos spindulėlis, o kas nenorėtų tokiu jaustis?
Mokyti jus pozityviai mąstyti būtų galima, tačiau iš anksto noriu jus perspėti: to nereiktų suprasti neteisingai. Ne keistis jums reikia, o pozityviai įvertinti savo negatyvų mąstymą. Matote, sugebėjimas mąstyti kritiškai pasaulyje vertinamas kur kas labiau, nei beribis optimizmas. Kai žmogus žiūri į žmones kritiškai, jis žiūri ne vienpusiškai, o tarsi hologramoje: priartindamas ir atitolindamas bei sukiodamas vaizduotėje žmogų, jis iš kart pamato visus jo trūkumus: jo bukumą, nenuoširdumą, egoizmą. Jis atskleidžia ir baisias savybes - agresiją, pasiruošimą pakenkti. Taip veikia gamyklose kruopšti kokybės kontrolė. Deja, tokia kontrolė mūsų pasaulyje aiškiai neefektyvi ir nepakankama.
Pagalvokite - ar ne todėl pasaulyje tiek daug blogio, kad žmonės žiūri į jį pro pirštus?
Ar neišsaugotų Amerika savo prekybos centrų- „dvynių“- su tūkstančiais žmonių, jei lėktuvo keleivius tikrintų PRIEKABI IR NEPATIKLI skrydžių kontrolė?
Ar nušautų norvegų psichopatas kelis dešimtis nekaltų paauglių, jei jo krepšį apieškotų NIEKUO NEPASITIKINTI APSAUGA?
Ar nuodytų milijonai automobiliai mūsų oro, jei gamtos apsaugos inspekciją sudarytų NEPAPERKAMI IR GRIEŽTI INSPEKTORIAI?
Taip, kažkas turi atlikti šią nemalonią misiją - kaip rentgenu peršviesti žmogaus sielą, nušviesti jame viską, kas žmoguje yra žema, bloga, nesąžininga. Ir jei kažkas šiuos žmones myli - kažkas turi ir juos matyti blaiviai!
Ir štai gamta įdėjo į kai kurių žmonių psichiką šią savybę - savybę kritiškai žiūrėti į žmones ir tokiu būdu saugoti amžinąsias vertybes: dorovę, principingumą, nepakantumą blogiui.
Žinoma, pasitaiko, kad netgi toks kritiškas žmogus kaip jūs, ima ir praranda budrumą: ima tikėti, kad pasaulyje viskas yra gerai. Ir jums taip gali atsitikti: štai eidama gatve jūs staiga pamatytumėte kūdikį vežimėlyje, kuris imtų jums ir nusišypsotų! Ir ką? Ir iš karto jūsų veidą papuoštų nevalinga kvailoka šypsena. Kuriam laikui jūs jaustumėte keistą apgirtimo būseną. Trumpam jums pasirodytų, kad visai nieko yra ir ta praeivė, ir šis kaimynas, ir anas katinas, ir jūs pati...
Tačiau, ačiū dievui, po kiek laiko jūs atsipeikėtumėte. Ir vėl grįžtumėte į įprastinį pasaulio matymą. Dorovės sargas grįžtų į savo postą.
Jūs galite pagalvoti, kad aš čia su jumis juokauju ar bandau kažkaip paradoksišku būdu jus pakeisti. Kad jūs taip negalvotumėte, aš patarčiau jums pasiskaityti internete apie įvairius charakterių tipus.
Yra toks mokslas apie žmonių psichologinius tipus- socionika. Ir štai jame tarp įvairių tipų šio mokslo atstovai – socionikai - išskiria vieną tipą, kuris sutrumpintai vadinasi: „Dreizeris“. Kaip ir kiekvienas tipas, jis turi savo misiją, savo socialinę funkciją. Tad štai Dreizerio misija ir yra - nepraleisti nieko blogo. Būti žmonių moralės saugotoju.
Beje, viena iš garsių Rusijos socionikų, neseniai išvykusi į jūsų kraštus, Vera Stratijevskaja, pati priklausanti šiam psichologiniam tipui, paliko internete puikius įvairių tipų aprašymus (gaila, jeigu jūs neskaitote rusiškai). Ir žinote ką? Dauguma žmonių, perskaitę jos aprašymus, pajaučia keistą dalyką: ir nemalonu, ir skaityti nustoti nesinori! Ir viskas yra todėl, kad autorė su jai būdingu įžvalgumu nušviečia kiekvieno tipo slaptus kėslus, nesąmoningus ketinimus, kuriuos eilinis žmogus savyje linkęs neigti bei nepastebėti. O pastebėjęs iš pradžių pasipiktina, o paskui susimąsto: yra, yra kiekviename iš mūsų ir žiaurumo, ir egoizmo, ir garbės troškimo....
O dabar grįžkime prie jūsų. Taip, kiekvieną rytą jūs atsikeliate su mintimis apie tuos žmones, kurie pasielgė nesąžiningai, blogai. Pabūkite, jei jūs iki šiol to darbo nedirbate, oro uosto pasienio apsauga! Išeikite į gatvę ir imkite „skanuoti“ praeivius, bandydama suprasti, kokios jų slaptos ydos.
Pasakykite sau: mano smegenys, kaip rentgenas, pradeda savo sanitarinę misiją! Ačiū joms už tai! Ačiū už tą blaivų prožektorių, kuris neleis nei mano naiviam vyrui, nei masei kitų, save bei kitus apgaudinėjančių žmonių apsigauti. Nes kuo labiau apsigaus jie, tuo budresnis darysis mano žvilgsnis.
Galbūt jūs laukėte, kad aš aiškinsiu jums apie tai, kad pusiau tuščią stiklinę verta vadinti pusiau pilna? Kad nemiga - tai sugebėjimas spręsti dienos problemas naktį? Kad aukšta kūno temperatūra - tai mikrobų deginimas?
Taip, tai būdų primityvus pozityvus požiūris. Aš nelinkėčiau jums taip elgtis, nebent jūs esate iš tų, kur barsto išmatas cukrumi. Tai nebūtų pozityvumas.
Pozityvumas yra kitame - pripažinti savo kritinio proto teisę egzistuoti. Ir surasti jam tinkamą pritaikymą - juk jei jūs taip matote pasaulį, reiškia to kažkam reikia?
Sėkmės jums.
Jūsų
Olegas Lapinas
******
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
