Marių žvejyba užsiimančios įmonės "Atmatos upė" vadovas Algimantas Dirsė teigė, jog pačios ES nuostatos nepalietė žvejybos verslo, tačiau veterinarijos reikalavimai tapo griežtesni, o kai kurie, jo nuomone, absurdiški.
Pasak jo, pavyzdžiui, modernizuojant laivus reikalaujama jų triumus iškalti nerūdijančiu plienu.
Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis aiškina, kad ES struktūrinių fondų lėšų pirmiausia gali tikėtis įmonės, žvejojančios menkes, nutarusios senus laivus, kurių vidutinė eksploatacijos trukmė - 30 metų, atiduoti į metalo laužą, ir laivyne turinčios didelio tonažo laivų, nesgalingesnis laivas iš juros parveža daugiau žuvų.
Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas Virginijus Domarkas sakė, jog pagal keliamus reikalavimus paramą iš ES struktūrinių fondų gali gauti įmonės, kurių balanso rodiklis teigiamas, bei neturinčios skolų valstybei.
Tokius reikalavimus vykdančių žvejų įmonių, V.Domarko teigimu, Lietuvoje yra labai nedaug.
Tačiau Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos "Baltijos žvejys" pirmininko pavaduotojas Artūras Maželis džiaugiasi, kad Lietuvai įstojus į ES sumažėjo formalumų laivams išplaukiant į jūrą ir grįžtant, supaprastėjo muitinės procedūros.
Pasak jo, daug vilčių žvejai deda į žuvų aukcionus.
Žvejai norėtų Lietuvoje įgyvendinti tokią žuvų pardavimo sistemą, kad iš jūros su laimikiu grįžtantis laivas atsakingoms organizacijoms galėtų pranešti, jog turi tam tikrą kiekį tam tikros rūšies žuvų.
Šią informaciją gavusi organizacija ją platintų perdirbėjams ir laimikis būtų parduodamas aukcione. Tikimasi, kad tokius aukcionus rengiant Klaipėdoje, žvejams atsirastų daugiau galimybių užsidirbti.
Algirdas Aušra, "Baltijos žvejo" pirmininkas, tikina, kad ES nare tapusios Lietuvos žvejams "atsiveria visi vandenys".
"Nematyti jokių tendencijų, kad ES norėtų skriausti mūsų žvejus.
Pasak jo, įmonės, nutraukusios žvejybos verslą, įgulos narys, kuris metus neužsiima žvejyba, gali tikėtis 17 tūkst. litų vienkartinės išmokos.
Žuvininkystės departamento direktorius A.Adomaitis blogiausią ateitį prognozuoja įmonėms, turinčioms senų skolų.
A.Adomaičio teigimu, įmonei, nutarusiai laivus atiduoti į metalo laužą, žadama kompensuoti 100 proc. nuostolių: ketvirtadalis sumos bus padengtas iš Lietuvos biudžeto, likusi dalis - iš ES struktūrinių fondų.