Sąlygas diktuoja politikai
Nepriekaištingas tamsus kostiumas, nuo lūpų nedingstanti šypsena ir be perstojo bent keliomis kalbomis laidomi sąmojai – N. Zanolinas pasitempęs kaip visada.
Europos moterų krepšinio čempionato kovas stebėjusio „FIBA Europe“ generalinio sekretoriaus viešnagė Lodzėje dar tik artėja prie pabaigos, tačiau įtakingo krepšinio funkcionieriaus galvoje jau verda nauji sumanymai.
„Visi daro klaidas, bet tik kvailiai klysta du kartus. Tikiuosi, kad mes – ne tokie“, - nutaisęs gudrią šypseną paskutiniąją pirmenybių dieną sakė N. Zanolinas.
Prieš finalines čempionato rungtynes tarp Turkijos ir Rusijos rinktinių vienas „FIBA Europe“ vadovų dalyvavo 2013 metais Prancūzijoje vyksiančių Europos moterų krepšinio pirmenybių pristatyme.
Jo metu N. Zanolinas patikino, kad Lodzės pamokos jau yra išmoktos. Viena jų – ateityje moterų varžybos turėtų būti rengiamos kuklesnėse arenose, kurios jau laukia po dvejų metų į naujas dvikovas stosiančių ekipų Prancūzijoje.
Kur vyks 2015 metų Senojo žemyno moterų čempionatas – kol kas neaišku, o tarp siekiančių priimti pirmenybes valstybių pasiūlymų yra ir bendra Lietuvos bei Baltarusijos kandidatūra.
- Lietuva ir Baltarusija yra pirmosios valstybės, kurios kartu pretenduoja surengti Europos moterų krepšinio čempionatą. Kaip vertinate šią naujovę? - DELFI paklausė N. Zanolino
- Žvelgiant iš krepšinio pusės, tai yra geras žingsnis. Bet tuomet mes prieiname prie politikos. Yra Europos Sąjunga, yra abiejų valstybių vyriausybės – nenoriu įsivelti į šio žingsnio politinius vertinimus.
Tegaliu pasakyti, kad Lietuva ir šios šalies krepšinio federacija puikiai rūpinasi krepšiniu, taip pat ir moterų. Baltarusija vystosi kaip šalis, be to, moterų krepšinis čia sparčiai populiarėja, tad, sportine prasme, bendra šių valstybių kandidatūra atrodo nuostabiai. Tačiau šalia viso to žengia ir politiniai klausimai, apie kuriuos ne man spręsti.
- Lietuvos politikai prieštaringai sutiko žinią apie bendrą paraišką su Aleksandro Lukašenkos Baltarusija. Manote, kad panašių reakcijų gali kilti ir Europos Sąjungos lygmenyje, jei ši kandidatūra būtų patvirtinta?
- Gali būti. Tiesiog aš tikrai taip gerai neišmanau politikos, kad galėčiau pareikšti kokią nors nuomonę šiuo klausimu. Galiu kalbėti tik apie sportinę pusę. Bet tiesa tokia, kad žaidimo taisykles diktuoja aukščiausius postus užimantys politikai – mes turime atsižvelgti į jų nuomonę.
Kelionių į Lietuvą – pakaks
- Sakėte, kad tuščios milžiniškos arenos tribūnos, kurios pasitiko komandas čia, Lodzėje, kenkia moterų krepšinio įvaizdžiui. Ką turėjote omenyje?
- Katovicuose, kuriuose rungtyniavo Lenkijos rinktinė, vieną vakarą stebėti šeimininkių pasirodymo susirinko daugiau nei 7 tūkst. žiūrovų. Tačiau net jei juos visus perkeltume į Lodzės areną, ji vis tiek būtų pustuštė. Todėl tol, kol moterų krepšinis vysis vyrų, turime mąstyti kitokiais masteliais. Rengti čempionatą tokioje didelėje arenoje buvo klaida. Išbandysime naują požiūrį Prancūzijoje, kur varžybos vyks arenose, talpinančiose po 5 tūkst. žiūrovų.
- Turbūt tikitės, kad arenos nepasirodys per didelės vasaros pabaigoje Lietuvoje startuosiančio Europos vyrų čempionato metu.
- 90 proc. bilietų jau išparduoti, todėl dėl to nėra ko nerimauti. Jau esame įsitikinę, kad paskui vyrų rinktines į pirmenybes atseka daugybė sirgalių. Geriausias to pavyzdys – tie patys lietuviai. Į Lietuvą per čempionatą atvažiuos daugybė slovėnų, gruzinų. Moterų krepšinis tuo pačiu pasigirti negali. Tiesa, pasitaiko išimčių: šiandien iš Turkijos į Lenkiją atskrido du lėktuvai, pilni aistruolių, palaikysiančių tautietes per čempionato finalą. Tačiau tokie atvejai – labai neįprasti. Turbūt tų lėktuvų nebūtų buvę, jei skrydžio nebūtų organizavusi Turkijos valdžia.
- Kalbant apie skrydžius, kada pats planuojate užsukti į Lietuvą?
- Vakar kalbėjausi su Mindaugu Balčiūnu (Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi – DELFI). Klausiau jo, kaip sekasi pasirengimas čempionatui. Panašu, kad viskas yra paruošta. Tad ir man Lietuvoje turbūt lankytis nebereikia, nebent iškiltų kažkokia netikėta būtinybė. Manęs laukia tiek kelionių, kad tikrai džiaugčiausi, jei vienos jų pavyktų išvengti, nors ir labai myliu Lietuvą.
Apsvarstys pasiūlymą nebekarpyti himnų
- Galėtumėte paaiškinti, kodėl vienkartinis mokestis už teisę surengti žemyno vyrų pirmenybes pakilo nuo 3 mln. iki 8 mln. eurų?
- Teisybė ne visai tokia. Lietuva, kuriai teisė rengti čempionatą buvo patikėta 2004 metais, mokėjo 3 mln. eurų. Tačiau nuo to laiko prabėgo jau septyneri metai, kilo infliacijos lygis. Todėl nusprendėme padidinti mokestį, tačiau tik iki 4 mln. eurų. Be to, čempionato organizatoriai nuo šiol turi surasti stambų partnerį „FIBA Europe“ organizacijai, kuris per ketverius metus išmokėtų likusius 4 mln. eurų. Šis partneris gali būti tiek vyriausybinis, kaip Ispanijoje ar Slovėnijoje, tiek privatus. Kodėl mums to reikia? „FIBA Europe“ yra dar jaunas darinys, tad mes vis dar mėginame suburti savo rėmėjų gretas. Nuo to visoms federacijoms būtų tik geriau.
- Ar įmanoma tikėtis, kad „FIBA Europe“ pakoreguos savo taisykles, kuriomis remiantis žemyno čempionatuose trumpinami prieš rungtynes atliekami nacionaliniai himnai?
- Tokį sprendimą mums padiktavo televizijos, ir dėl jo neprieštaravo nei vienos šalies federacija, įskaitant Lietuvos. O televizijoms svarbi kiekviena transliacijos sekundė - juk šiame versle sukasi milijonai. Kita vertus, norime būti korektiški ir deramai pagerbti tiek Lietuvą, tiek bet kurią kitą valstybę. Tiesą sakant, jūs esate pirmasis, pareiškęs pastabą dėl himnų. Reikės apie tai pagalvoti.
