Įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta, ar vairuotojai gali pažeidinėti eismo taisykles, jei iškilo realus pavojus, todėl neretai ir patruliai nežino, kaip elgtis, jei sulaiko į ligoninę skubantį įkaušusį ar greitį viršijusį vairuotoją.
„Tai iš tiesų kebli situacija. Labai sunku vertinti, kur yra ta riba, kada galima pažeisti KET dėl švento reikalo. Žiūrint iš žmogiškosios pozicijos, jei tikrai gresia pavojus gyvybei, tarsi ir būtų galima nusižengti taisyklėms. Manau, tai individualus dalykas, tad ne veltui kiekvienu tokiu atveju lemiamą žodį taria teismas“, - LŽ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.
Jis pridūrė, kad jei nėra kitos išeities ir gelbėjant kito žmogaus gyvybę tenka neblaiviam sėsti prie vairo, pravartu apie tai nedelsiant pranešti policijai. Esą tokiu atveju patruliai galės pasitikti skubantį automobilį ir perimti kontrolę.
Įkliuvus neblaiviam ar smarkiai viršijus greitį, kai iš tiesų tai neišvengiama, savo teisybę policijai teks įrodinėti oficialiais dokumentais arba net aiškintis teismuose. Mat vien žodinio pasiaiškinimo, kad sėdai prie vairo su kvapeliu dėl to, jog vežei, pavyzdžiui, nėščiąją į gimdymo namus, neužteks. Tikėtina, kad išsisukti nuo atsakomybės pažeidus KET pavyks tik tada, jei policijai ar teismui bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai iš gydymo įstaigos.
„Maždaug prieš 4 metus buvo atvejis, kai stacionarus greičio matuoklis užfiksavo itin dideliu greičiu skriejantį automobilį. Suprantama, jog pažeidėjas apie tai buvo informuotas ir iškviestas į policiją. Tačiau vyras atnešė gydytojų pažymą ir tvirtino, kad leistiną greitį pažeidė todėl, jog vežė žmoną gimdyti. Tyrimą teko nutraukti“, - LŽ pasakojo Vilniaus kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės kuopos vadas Audrius Šeškevičius.
