Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo dr. R. Kuodžio manymu, ekonomikos absolventai turi geras galimybes gauti gerai apmokamą darbą - ekonomisto žinios gali būti pritaikytos labai įvairiose srityse.

„Galite dirbti bankininku ar ekonomikos analitiku, apskaitininku ar vadybininku, rinkodaros specialistu ar ekonomikos dėstytoju... Galų gale, valstybės tarnyboje reikia ekonomistų, kurie gerai žinotų sveikatos ar švietimo ekonomiką, socialinės apsaugos ir draudimo reikalus, teisės ekonomiką ir pan.“, - sako R. Kuodis.

Jo nuomone, ekonomistų žinios - pirmiausia mąstymo būdas ir mokėjimas skaičiuoti visa ko naudą ir sąnaudas - yra žymiai plačiau pritaikomos nei žinios siauresnėje srityje - tokioje kaip chemija, biologija ar informatika.

R. Kuodžio tvirtinimu, Lietuvos žmonės gyventų žymiai geriau, jei mūsų šalį valdantys politikai darytų mažiau klaidų ekonomikos valdyme ar socialinėje politikoje. „Dažnai politikų ir biurokratų sprendimai turi geras ketinimus, bet yra nepakankamai apgalvoti ir sukuria daugiau žalos nei naudos“, - teigia ekonomistas.

Pašnekovo manymu, neteisinga ekonominė politika iš esmės lėmė netgi tokius globalinius blogus reiškinius kaip badas, skurdas ar klimato kaita. „Kuo daugiau bus žmonių, išmanančių ekonomiką, tuo geresniame pasaulyje gyvensime“, - sako R. Kuodis.

Mokytoja: Lietuvoje nereikia jokių specialistų

„Galbūt dabar ekonomikos problemos aktualiausios... Anksčiau mokyklose nebuvo ekonomikos pamokų, nebuvo pabrėžiama, kad visa mūsų ateitis vis dėlto priklauso nuo ekonomikos“, - kodėl populiaru stoti į ekonomiką, svarsto Respublikinės ekonomikos mokytojų asociacijos prezidentė Ieva Rafael.

I. Rafael asmenine nuomone, kol kas Lietuvoje nereikia jokių specialistų. „Ar baigi ekonomiką, ar kurią kitą specialybę, ar nebaigi - įsidarbinti labai sunku – visur visiems reikia su patirtimi, tačiau iš kur vaikai gali turėti patirties, jei jų niekur nepriima dirbti?“, - klausia mokytoja.

Štai ir jos ekonomiką baigusi marti sėdi be darbo.

Šiaulių Gegužių pagrindinės mokyklos ekonomikos mokytoja pastebi, kad vaikai ekonomikos mokykloje mokosi noriai. „Ekonomikos mokome per žaidimus, per įvairius situacijų sprendimus. Tai vaikams daug įdomiau – vyksta įvairūs žaidimai, organizuojami investuotojų konkursai, kaip realiame gyvenime, vaikai gali kurti įvairias bendroves - jie moka mokesčius, gauna pelną, perka ir parduoda akcijas biržoje“, - kalbėjo I. Rafael.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją