„Niekas neturėjo pakankamai drąsos ir proto atskleisti manęs mano brangiesiems vokiečiams, – rašė nusivylęs Friedrichas Nietzsche savo draugui violončelininkui Carlui Fuchsui 1887 m. – Mano problemos naujos, mano psichologinis horizontas gąsdinančiai platus, mano kalba drąsi ir aiški; galbūt nebebus išleista knygų vokiečių kalba, kurios būtų labiau nepriklausomos ir kuriose būtų daugiau idėjų, nei mano knygose.“
Jo amžininkai šiam jo požiūriui nepritarė: jo reputacija pradėjo augti tik praėjus dvejiems metams, kai jis buvo rastas apsikabinęs arklį Turino aikštėje ir paguldytas į psichiatrinę ligoninę, kur nugyveno savo paskutinį dešimtmetį, sirgdamas sifiliu. F. Nietzsche tikrai apsidžiaugtų sužinojęs, kad po 110 metų dar vienas savimi neabejojantis vokietis, madų dizaineris Karlas Lagerfeldas ketina išleisti visus jo veikalus, iš viso 12 tomų, jo gimtąja vokiečių kalba – greičiausiai siekdamas išsaugoti jo palikimą savo tautiečiams.
Madų portalui WWD jis pasakė, kad bus išleista tik 3 tūkst. filosofo veikalų kopijų. Į veikalus be poligrafinio surinkto teksto bus sudėti ir F. Nietzsche‘ės rankraščiai su ranka padarytais pataisymais ir anotacijomis. K. Lagerfeldas, kuris yra vyriausiasis prancūzų mados namų „Chanel“ dizaineris ir kūrybos direktorius, portalui parodė originalių puslapių fotokopijas. Blyškiai geltono popieriaus puslapiai išmarginti smulkia rašysena, kai kurie žodžiai pabraukti, kiti užbraukti arba perrašyti.
Ilgalaikis bendradarbis Gerhardas Steidlas, spausdinimo ir leidybos kompanijos „Steidl“ įsteigėjas, taip pat dirba su šiuo projektu. „Lengva skaityti, jei supranti tokią vokiečių kalbą, – pasakė jis. – Norėčiau išleisti šiuos tomus anglų kalba, tačiau vertimas užtruktų nuo penkerių iki septynerių metų.“
Šis projektas tik patvirtina stebėtinas K. Lagerfeldo su knygomis susijusias tendencijas. 2007 m. dokumentiniame filme „Lagerfeld Confidential“ parodyta asmeninė dizainerio biblioteka, kurioje daugiau nei 300 tūkst. tomų. Fotografas Piotras Stoklosa nufotografavo jį naujausiam žurnalo „VIVA!“ numeriui jo bute Paryžiuje, sėdintį prie didžiulių lentynų, pilnų knygų. Praėjusį mėnesį jis paneigė gandus, kad kuria kvepalus „Paper Passion“, kurių vyraujantis aromatas – knygų kvapas, ir kurie bus parduodami knygoje kietais viršeliais su išpjautais puslapiais, kad tilptų kvepalų buteliukas.
Sausio mėn., pasauliui desperatiškai ruošiantis keturių mados savaičių renginiams, jis pasakė: „Šiuo metu mane labiausiai domina knygos apie kalbą, apie prancūzų kalbą, kokia ji buvo, kokia turėtų būti, kokia jos kilmė. Kai kalbu apie tai, tai skamba pretenzingai.“
Abiems vyrams nesvetimas pretenzingumas („Egoizmas yra taurios sielos esmė“, – kartą tauriai pasigyrė F. Nietzsche), tad šiuo atveju kirvis atitiko kotą. Be dažniausiai cituojamos F. Nietzsche‘ės frazės „Dievas mirė“, yra ir kitų, pvz., „reikia viduje turėti chaosą, kad pagimdytum šokančią žvaigždę.“
K. Lagerfeldas yra nerami siela. Praeitą savaitę jis pristatė Paryžiaus viešbučio kambarį, padarytą iš šokolado, kurį jis sukūrė kaip naujų ledų reklamos kampaniją. Be to, neseniai buvo išleisti nauji K. Lagerfeldo sukurti kokakolos buteliai. Dizaineris yra šio prekės ženklo ambasadorius.
Kažkuriuo metu tapo madinga menkinti F. Nietzsche‘ės filosofiją dėl jo išpuolių prieš parlamentinę demokratiją ir krikščionybę bei jo deklaracijų apie valdančiąją rasę, kurios atstovai taps dievais žemėje, tačiau jo reputaciją pataisė platus jo idėjų spektras.
Beje, K. Lagerfeldas taip pat žino persekiojimų skonį. Pavyzdžiui, 2001 m. jis nukentėjo nuo gyvūnų teisių aktyvistų, kurie metė jam į veidą tortą, protestuodami prieš jo kolekcijose naudojamą natūralią odą ir kailius.
Įdomu tai, kad kivirčų su gyvūnų teisių gynėjais metu jis niekada nepaminėjo savo mylimo filosofo. Kam rūpi sabalo ar audinės gerovė, jei, kaip sakė F. Nietzsche‘ės išgalvotas pranašas Zaratustra: „Dievas mirė. Dievas yra miręs. Jį nužudėme mes. Kaip paguosime patys save, didžiausius iš visų žudikų?“
