Ji pataria sužinojus apie mylimojo neištikimybę neskubėti griebti nei kočėlo, nei keptuvės.
- Ar bėgant laikui keičiasi neištikimybės apibrėžimas?
Neištikimybė plačiąja prasme yra tam tikrų susitarimų, normų ir taisyklių sulaužymas. Dažniausiai susiduriame su santuokine neištikimybe – tai dviejų žmonių santykių ribų pažeidimas. Neužmirškime, kad įsileisdami kitą žmogų į savo gyvenimą, į savo namus, leisdami jam prieiti tiek arti, kad net kūno riba, rodosi, išnyksta, mes įsileidžiame jį ir į savo sielą. Ir, be jokios abejonės, dalį jos jam atiduodame.
Todėl, pasibaigus fizinei meilei, dvasine, sielos prasme toks ryšys tęsiasi. Iš jo gimsta vaikai – fiziniai ir dvasiniai (idėjos, kūryba, nauji projektai). Mylėdami tampame vienas kito sielos gyvybės saugotojais. Saugodami mylimąjį patys jaučiamės saugūs. Neištikimybė yra meilės sužalojimas ar net nužudymas. Nueidamas pas kitą žmogų mylimasis tarsi išplėšia savo sielos gabalą iš mūsų širdies ir palieka kraujuojančią žaizdą.
- Ar įmanoma atskirti dvasinę ir fizinę neištikimybę?
Populiaru kalbėti apie fizinę ir dvasinę neištikimybę, bet juk viskas prasideda nuo minčių, svajonių, fantazijų, kurios vėliau perauga į veiksmus, todėl didelio skirtumo tarp jų nematau. Neištikimybė nėra vienkartinis aktas ar impulsyvus veiksmas.
Tai procesas, o jo šaknys gali siekti ir labai senus laikus. Fizinė vyro ir moters santykių neištikimybė lyg lakmuso popierėlis atskleidžia rimtas poros problemas. Neištikimybės faktas nėra svarbiausias – svarbiausias procesas ir priežastys, leidusios įsibėgėti tokiai destrukcijai. Ji neišvengiamai stato į pavojų porą ar net visą šeimą.
Dažnai leisdamiesi į nuotykius žmonės trokšta ne tik patirti pasitenkinimą, malonumą ar atrasti iš naujo savo išsivadėjusį geismą. Kažkur slypi ir noras atkeršyti gyvenimo draugui ar draugei už klaidas, patirtus pažeminimus bei nuoskaudas. Tačiau tai labai destruktyvus būdas išreikšti savo jausmus – žalodami mylimo žmogaus sielą mes žalojame ir patys save.
Santykiai ir pasitikėjimas kuriami, puoselėjami ilgus metus, o sugriauti juos įmanoma per kelias minutes. Ir ne visą žalą pavyks atitaisyti. Panašiai kaip su sudužusiu ir vėl suklijuotu puodeliu: gali ir vėl gerti iš jo, bet jis jau niekuomet nebebus, koks buvo.
- Kaip atpažinti, kad antroji pusė neištikima?
Kiekvienas žmogus, stipriai mylėjęs ir jautęs artumą kitam, neišvengiamai pajus, kai mylimasis ims tolti. Mano praktikoje buvo atvejų, kai moterys ir vyrai iš pradžių neigdavo, kad partneris galėtų būti jiems neištikimas. Tačiau nors ir neigiant tai proto lygmenyje, sielos, jausmų lygmenyje netrūko mylimojo neištikimybės ženklų.
Dažniausiai vienas pirmųjų pranašų būna jausmas, kad artimas žmogus pasikeitė, tapo lyg svetimas. Jis ima reikalauti „daugiau asmeninės erdvės“, užsimano turėti savo asmeninės veiklos ir reikalų. Vis daugiau laiko skiria sau, nori praleisti jį su kitais žmonėmis, ne poroje.
Paskutinėje stadijoje apie save leidžia sužinoti įsibrovėlio (to trečiojo) energija. Svetimų kvepalų kvapas, svetimos spalvos marškiniai ar kaklaraištis, svetimas moteriškas plaukas, užkritęs ant tavo vyro kostiumo ar lūpdažio pėdsakai ant apykaklės. Moteris užsisklendžia, nori būti viena, viena eiti pasivaikščioti, viena gerti kavos, pasineria į internetą, ilgai sėdi prie kompiuterio, rašo laiškus, su kažkuo bendrauja telefonu, tampa išsiblaškiusi, nutolusi, nebesirūpina vaikais ir pan.
- Ar galima teigti, kad neištikimybė rečiau tampa skyrybų priežastimi, nes tapome liberalesnių pažiūrų, kita vertus, dažniau siekiama išsaugoti šeimą dėl vaikų, pinigų, įpročio ir pan.? Ar verta tai daryti?
Porą ar šeimą išskiria santykių krizė ir griūtis, neištikimybė yra tik vienas iš to proceso etapų. Dažnai, kai tarp dviejų žmonių atsiranda didelė įtampa, nesaugumas, atšiaurumas, vienas iš jų ima galvoti, kad norėtų santykius nutraukti.
Tačiau, nežinodamas ar nemokėdamas to padaryti, ima ir susiranda meilužį. Taip pabėgama nuo problemų sprendimo, jos perkeliamos į kitus santykius. Manau, tokiu atveju šeimą išsaugoti sunku. Juk vaikai yra jautrūs ir protingi, kad ir kaip norėtume juos apgauti, emocine prasme to padaryti tikrai nepavyks. Jie dažnai patys nujaučia, kad tėvai turi sunkumų.
Ypač blogai elgiasi tėvai, kurie atvirai pasakoja apie savo intymias problemas vaikams. Nereikėtų įtraukti jų į poros išgyvenamą dramą. Svarbiausia kalbėtis apie tai, kas laukia visos šeimos, tai padeda sumažinti nerimą, įtampą, suteikia bent šiokį tokį saugumo jausmą. Nė vienam iš mūsų nelinkėčiau augti melo ir apsimetinėjimo atmosferoje. Vaikai, išaugę tokiose šeimose, dažnai turi įvairiausių sunkumų gyvenime. Be to, tokios šeimos anksčiau ar vėliau vis tiek išyra.
- Ar neištikimybei turi įtakos amžius, lytis?
Neištikimybę nulemia daugybė veiksnių. Amžius ir lytis nėra svarbiausi. Tradiciškai manoma, kad labiau į neištikimybę linkę jauni vyrai dėl didesnio seksualinio potraukio. Tačiau tai nėra visiškai taip. Ar žmogus linkęs į neištikimybę, geriausiai padeda įvertinti jo ankstesnių santykių istorija.
Jei vyras draugavo su viena mergina, o ją paliko dėl kitos, su kuria pagyvenęs tam tikrą laiką susilaukė vaikelio su trečia, tai greičiausiai rodo, kad jis nesugebės išsaugoti stabilesnių santykių ilgesnį laiką, jei tik pats nenuspręs, kad nori ką nors savo gyvenime pakeisti. Ir šiuo atveju nesvarbu, kiek jam metų – 23 ar 43.
- Kas skaudžiau reaguoja į neištikimybę – moterys ar vyrai?
Manyčiau, kad vyrai. Moterys reaguoja labai skaudžiai, bet jos lengviau nugali santykių sunkumus ir yra labiau linkusios pasiaukoti, kad įveiktų krizę. O vyrai moters neištikimybę priima vienareikšmiškai –
kaip gyvybiškai svarbios savojo „aš“ dalies pažeidimą. Dažniausiai jie jaučia, kad jų „aš“ su ta moterimi nebegalės atgauti pakankamos savivertės, ir linkę santykius nutraukti arba pradeda labai skaudžiai keršyti ir taip padaro santykius nebeįmanomus.
- Kokius pavojus slepia neištikimybė?
Pagrindinis pavojus yra nesuvokimas, kad peržengus tam tikrą ribą kyla grėsmė mūsų psichikai. Tai, kas pradžioje gali atrodyti kaip trumpas ir romantiškas nuotykis, akimirkos silpnybė, kai, rodosi, nebeįmanoma atsispirti kilusiam geismui, gilesne prasme siejasi su agresija, autodestrukcija ir rizika. Meilė kitam žmogui, jo sielos ir širdies saugojimas suteikia mums unikalią galimybę pažvelgti į save mylinčio žmogaus akimis.
Galime būti savimi tik per santykį su kitu žmogumi. Tai yra didelė paslaptis ir dar didesnis paradoksas. Kai imame blaškytis, draskyti santykius, kyla pavojus prarasti savo sielos tapatumą. Nebežinosime nei kas esame, nei ko iš tiesų trokštame.
Šia prasme riba tarp lengvo žaidimo ir dvasinės kančios yra labai nežymi, o ją peržengus kelio atgal nebėra. Ne taip jau lengva atskirti, ar jausmai meilužiui yra tikri, ar tik nuotykis. Ar tai tikrai nauja meilė, kuri išardys jau ir taip išklibusią santuoką, ar tik noras atkeršyti vyrui, priversti jį vėl kentėti, tapti vėl svarbiai ir geidžiamai? Gal tai nauja galimybė? O gal tai tik apgaulė, niekur nevedantis akligatvis? Už kiekvienos neištikimybės istorijos rasime panašią kančios, meilės ir neapykantos dramą, kurioje išliejama daug sielos kraujo ir iššvaistoma jėgų.
1. Nepulkite kaltinti vien tik partnerio. Pradėkite mąstyti taip: mūsų santykius ištiko rimta krizė ir niekur nuo to nebepasislėpsi. Krizę teks bandyti įveikti. Svarbiausia nuspręsti, kaip tai darysite: po vieną ar drauge.
2. Skirkite laiko apskritai apmąstyti šeimos ar poros situaciją. Prieš verždamiesi kalbėti su partneriu ir „sudėlioti visus taškus“, dalintis vaikus ir nekilnojamąjį turtą, gerai atlikite namų darbus!
A. Būtinai skirkite laiko sau: nueikite pas psichologą, psichoterapeutą, stilistą, kirpėją, gyvenimo būdo vadybininką ir kt. specialistus. Dažniausiai pervertiname save ir nematome, kokie esame pilki, pavargę ir iš tiesų nuobodūs.
B. Apgalvokite, kokios yra galimos jūsų pokalbio pasekmės ir ko jūs patys iš tiesų norite iš šių savo santykių? Koks galėtų būti jūsų asmeninis indėlis, leidęs išsivystyti tokio masto katastrofai?
C. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodys jūsų poros gyvenimas ateityje? Po 5 ar po 10 metų?
3. Svarbiausias klausimas, kurį privalote sau užduoti: kiek tarp mūsų dar liko meilės, švelnumo ir pasitikėjimo. Ar dar, nepaisant padarytų sužeidimų, šiuose santykiuose įmanoma apčiuopti gyvybės pulsą ir verta juos atgaivinti?
4. Nekaltinkite savęs, jei jaučiate, kad nieko padaryti nebeįmanoma. Poros santykiai visuomet yra dviejų žmonių reikalas ir juos taisyti ar gelbėti įmanoma tik abiem. Kad ir kaip norėtume, vieni mes negalime šios problemos išspręsti.
Netikęs genas?
Niujorko Binghamtono universitete atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad dėl polinkio į neištikimybę gali būti kalti genai. Vienas tyrinėtojų, Justinas Garcia, sako, kad žmonių seksualinis elgesys labai skirtingas.
Mokslininkui ir jo komandai pavyko nustatyti, kad įtakos gali turėti tam tikri genai. Turintiesiems geną DRD 4 būdingas polinkis į neįpareigojančius seksualinius santykius, vienos nakties nuotykius ir neištikimybę. Manoma, kad tai susiję su didesniu dopamino, nervų sistemoje veikiančios medžiagos, išsiskyrimu.
Lemia pajamų skirtumai
Kuo labiau vyras finansiškai priklausomas nuo savo žmonos ar draugės, tuo labiau jis linkęs į neištikimybę. O vyro išlaikomos ar mažiau už jį uždirbančios moterys daug rečiau būna neištikimos. Tai atskleidė JAV Kornelio universitete atliktas tyrimas.
Pasak sociologo Christiano Munsho, vyrai, kuriuos išlaiko moterys, net 5 kartus dažniau būna neištikimi nei tie, kurie uždirba tiek pat, kiek jų sutuoktinės ar draugės. Mokslininkas daro išvadą, kad tokie vyrai galbūt jaučiasi nelaimingi, nevykėliai, nevisaverčiai, o santykiai su kitomis moterimis tai tarsi kompensuoja.
Įdomu, kad kur kas daugiau nei partnerės uždirbantys vyrai taip pat gerokai dažniau linkę apgaudinėti jas. Kaip ir tiek pat kiek sutuoktiniai ar daugiau už juos uždirbančios moterys. Geriausia, kai moteris uždirba šiek tiek mažiau nei vyras, apie 75 proc. jo pajamų.
Labai retai neištikimybei ryžtasi vyrų visiškai išlaikomos moterys (namų šeimininkės).
