Išvažiavę į gamtą iš pradžių net nejaukiai pasijuntame ramioje aplinkoje, bet tai primena, kad tyla – didžiausia prabanga. Balandžio 20-ąją minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena ragina gerbti šalia gyvenančiųjų, dirbančiųjų akustinę erdvę.
Naktinėjančiųjų kaimynystė
Rasa Baškienė, inžinierė ekonomistė
Vilniaus Totorių gatvės gyventojai seniai nebeteko teisės į ramų nakties miegą ir kenčia nuo kaimynystėje įsikūrusių naktinių barų, kavinių keliamo triukšmo. Nerimaudami laukiame šiltesnių orų, nes vėl pradės griaudėti naktinės linksmybės. Neišsimiegojus, nepailsėjus teks eiti į darbą, vaikams – į mokyklą.
Praėjusią vasarą vienas baras buvo išsinuomojęs terasą vidiniame kieme ir pažeisdamas įstatymus kasdien garsiai grojo muziką. Mano dukra buvo abiturientė, laikė egzaminus, o normaliai jiems ruoštis ir išsimiegoti prieš egzaminą buvo neįmanoma. Kone kiekvieną vakarą teko kviesti policiją ar Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus. Atvažiuodavo, surašydavo protokolus, bet niekas dėl to nepasikeisdavo. Taip kamavomės visą vasarą iki pat rugsėjo.
Paskutiniai girti barų, kavinių lankytojai dažnai pusę šešių ryto dar nebūna išsiskirstę. Jie po mūsų langais rūko, rėkauja, keikiasi, dainuoja. Visi Vilniaus girtuokliai ateina į mūsų gatvę „prisibaigti“. Kaip mums aiškino savivaldybės pareigūnai, normalūs restoranai darbą baigia 24 valandą, o mūsų kaimynystėje esančios kelios kavinės veikia ir naktį. Kai miestas vidurnaktį aprimsta, čia pirmą valandą nakties tik prasideda linksmybės. Kaip gyventi tokiomis sąlygomis? Yra kaimynų, auginančių mažą vaiką, o visi jų buto langai į Totorių gatvę. Šie žmonės jau nebežino, ką reiškia rami aplinka, poilsis.
Nors nuolat pažeidžiami įstatymai, Vilniaus miesto triukšmo prevencijos taisyklės, niekas nesikeičia. Gyventojai, pasirodo, neturi jokių teisių. Ne kartą kreipėmės į kavinių savininkus. Vienas jų telefonu mane išplūdo, kad drįstu ginti savo ir kaimynų ramų poilsį, o kiti savininkai kaimynams yra sakę, kad turi „stogą“ savivaldybėje, tad patarė nusiraminti, o jei nepatinka – išsikelti, kur tik norime: į Naujininkus, sodus, laukus...
Valdžia nereaguoja į mūsų skundus, prašymus, tik atrašinėja. Tokių raštų jau susikaupė visa šūsnis. Mano vyras Vilniaus savivaldybės administracijos darbą apskundė Seimo kontrolieriui. Skundas buvo pripažintas pagrįstu: iš savivaldybės pareikalauta ištaisyti pažeidimus ir apie tai informuoti Seimo kontrolieriaus tarnybą. Deja, ir toliau ignoruojami įstatymų pažeidimai, pareigūnai patys nesilaiko savo nustatytų taisyklių.
Yra tekę girdėti: gyvenate Senamiestyje, tai turite taikstytis ir su triukšmu. Kitų šalių patirtis rodo, kad įmanoma suderinti verslo ir gyventojų interesus. Manyčiau, kad visą naktį barai galėtų veikti tose gatvėse, kur negyvena žmonės. Savivaldybės pareigūnai teigė, kad yra tokių gatvių Vilniuje. Miestą reikėtų suskirstyti tam tikromis zonomis. Vienose jų, kur niekam netrukdo, kavinės galėtų veikti visą naktį, kitose, kur kaimynystėje gyvena žmonės, darbą baigti turėtų 24 valandą.
Žalojame savo sveikatą
Greta Girštautaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Pasaulio sveikatos organizacija kaip didžiausius triukšmo šaltinius įvardija ausines, vaikiškus žaislus, šventes, automobilių stovėjimo aikšteles, oro uostus, autostradas, pabrėžia pramoninį ir komercinį triukšmą. Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais siekia iki 80–82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.
Mūsų gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl parduotuvių, kavinių ventiliacinių sistemų, įmonių vykdomos veiklos, remonto, krovos darbų bei... kaimynų keliamo triukšmo.
Žmogus prisitaiko, tarytum nejaučia nuolatinio triukšmo, bet jis be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, kelia stresą, sutrikdo miegą. Ilgainiui atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Jo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas.
Triukšmas kenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trukusio kasdienio triukšmo. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.
Kaip išvengti triukšmo keliamų neigiamų padarinių sveikatai?
Vengti vietų, kur skleidžiamas didelis triukšmas ir yra grėsmė gauti akustinę traumą.
Koncertuose, šventiniuose renginiuose nestovėti šalia triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, prie muzikos kolonėlių. Taip pat neiti ten, kur šaudomi fejerverkai (fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų).
Atsidūrus triukšmingose vietose: restorane, kine ar bendroje transporto priemonėje, kur jaučiate diskomfortą, paprašyti administracijos ar kitų asmenų sumažinti garsą.
Vairuojant automobilį be reikalo nenaudoti garso signalo.
Pakeisti senus langus naujais, su stiklo paketais, gerai sulaikančiais garsą, jei kenčiate nuo gatvės triukšmo.
Atkreipti dėmesį į savo vaikų keliamą triukšmą: galbūt jo intensyvumas pažeidžia kaimynų ar kitų asmenų teisę į ramybę ir tylą.
Nepamiršti tikrintis klausos.
Varginantis transporto gausmas
Vida Mačernienė, Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja
Mieste gyvendamas triukšmo neišvengsi. Labiausiai gyventojus vargina transporto ūžesys. Ypač jis veikia tuos žmones, kurių namai stovi šalia intensyvaus eismo gatvių. Viena tokių Alytuje – Santaikos gatvė. Bandėme šią problemą spręsti pasodindami želdinių, kad bent šiek tiek sumažėtų triukšmo lygis. Veiksmingiausia priemonė būtų apsauginės sienelės, paprastai statomos tarp gatvės ir gyvenamųjų namų, bet tam reikia nemažai lėšų.
Didžiausias eismo keliamas triukšmas – piko valandomis. Be to, dabar Alytuje vyksta nemažai statybos darbų, remontuojama daug gatvių, aikščių, o tai papildomi triukšmo šaltiniai. Mieste bus labai gražu, tačiau dabar – sunkus metas.
Mūsų mieste yra nemažai vietų, kur galime pailsėti nuo triukšmo. Tai vadinamosios tyliosios zonos: jose draudžiama viršyti nustatytą triukšmo lygį. Tai parkai, miesto sodas, dainų slėnis, pušynai. Alytiškiai čia labai mėgsta lankytis: ateina mamos su vaikučiais pailsėti, pasivaikščioti, važinėja dviratininkai. Nors atšilus orams kartais ir šių vietų tylą sutrikdo motoroleriais važinėjantys gyventojai.
Reikėtų gerbti kitų žmonių poilsį, elgtis taip, kad būtų kuo mažiau triukšmo, nes prie jo priprasti gal tik iš dalies galima. Žinau tai ir iš savo asmeninės patirties. Kai apsigyvenome daugiabutyje miegamajame miesto rajone, ten buvo gana tyli zona. Bet kai šalia pastatė prekybos centrą, tyla baigėsi: mašinų judėjimas prie jos kelia nemažą triukšmą. Pailsėti, išsimiegoti iš pradžių buvo labai sunku.
