Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvyko 25 dalyviai.
Nenustygstantį vietoje Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoją, gamtos mokslų docentą bendradarbiai žino kaip nepailstantį kelionių mėgėją. Praėjusiais metais pabuvojęs Afrikoje ir išbandęs šio žemyno kalnų sniegą, šiais metais jis nusprendė pasižvalgyti nuo Antarktidos kalnų. Ir ne tik. Ekspedicijos dalyviai nuo šalčiausio žemyno kalnų leisis slidėmis. Be to, tolimiausioje, atšiauriausioje ir sunkiausiai pasiekiamoje Žemės vietoje – Antarktidoje – lietuviai planuoja pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas.
Pirmą kartą istorijoje
„Iki šaltojo kontinento kelionė tolima ir užima nemažą dalį ekspedicijos laiko. Pačioje Antarktidoje praleisime 6 dienas. Ekspedicijos dalyvių, spėjame, lauks įvairios kliūtys: bangavimas, vėjas, rūkas, pūgos, dėl to sudėtinga numatyti tikslią varžybų dieną ir vietą“, – kalbėjo šios idėjos autorius PLKSMA prezidentas A.Kepežėnas.
Ekspedicijos dalyviai išvys Antarktidos šelfo ledyną, įspūdingus ledkalnius ir akimi neaprėpiamus ledo laukus, išsilaipins salose ir žemyne.
Ši ekspedicija – tai vienas PLKSMA slidinėjimo programos „Slidinėk visų pasaulio kontinentų kalnuose“ etapų. Prie ekspedicijos prisijungs dalyviai iš Australijos ir Ispanijos.
Garsins Lietuvos vardą
Ekspedicija garsins Lietuvos vardą pasaulyje, jos metu bus garbingai pažymėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji.
Lietuviai lankysis poliarinėse stotyse, susitiks su mokslininkais, išklausys paskaitas apie Antarktidos gamtą, mokslinius tyrimus, žmogaus poveikį aplinkai. Antarktidos žemyne bus palikti Lietuvos simboliai. Prie poliarinėse stotyse esančių rodyklių prisidės dar kelios – su nuorodomis ir atstumu iki Lietuvos.
Taip pat planuojama užfiksuoti savotišką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.
Ekspedicijos metu audringomis jūromis ir vandenynais ledlaužiu bus įveikta apie tris tūkstančius kilometrų.
Ekspedicijos organizatorius PLKSMA atsakingasis sekretorius Algirdas Valantiejus tikisi į salas ir žemyną išsilaipinti kiekvieną dieną bent po vieną ar net du kartus. Išsami kiekvienos dienos programa bus skelbiama laive, nes maršrutas ir išsilaipinimai į krantą priklausys nuo meteorologinių sąlygų: vėjo, bangavimo, ledo laukų ir ledkalnių.
Iš ledynų į džiungles
Prieš ekspediciją dalyviai kelias dienas praleido Argentinos sostinėje Buenos Airėse, kur susitiko su šioje šalyje gyvenančiais tautiečiais. Link Antarktidos ekspedicijos nariai išplaukė iš pasaulio pakraščiu vadinamos Ugnies Žemės, Ushuaiajos uosto.
Pasibaigus ekspedicijai dauguma jos dalyvių išskris į tropines Argentinos ir Brazilijos džiungles pasilepinti šiluma bei pasigrožėti gražiausiais pasaulyje Iguazu kriokliais.
Sniego yra ir Afrikoje
Įprasta manyti, kad į Afriką lietuviai traukia pasigrožėti laukine gamta, įspūdinga gyvūnija milžiniškuose rezervatuose, o ne slidinėti. Tačiau pasidomėjus išaiškėja, kad sniego yra ir ten. Tiksliau Afrikos kalnuose.
Žiemą Maroke galima ne tik įdegti saulėje, bet ir paslidinėti Aukštuosiuose Atlaso kalnuose.
Prieš kelerius metus PLKSMA pirmą kartą organizavo varžybas Afrikoje. „Nusprendėme karštojo žemyno sniegynuose organizuoti lietuvių susitikimą, paslidinėti, atšvęsti Lietuvos nepriklausomybės dieną ir smagiai praleisti laiką“, – apie vasario mėnesį vykusias pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo varžybas pasakojo asociacijos prezidentas A.Kepežėnas.
Anot jo, mėgėjų asociacijos taurės varžybos rengiamos nuo 1991 metų. Per tą laiką aistringiausi slidininkai jau pabuvojo visuose žemynuose, išskyrus Afriką ir Antarktidą.
Netikėta mintis
„Nepažįstu lietuvio, kuris būtų slidinėjęs Afrikoje. Varžybų dalyviai buvo pirmieji, išbandę Maroko raudonąsias ir juodąsias slidinėjimo trasas“, – teigė slidinėjimo entuziastas.
Asociacijos vadovo tvirtinimu, slidinėjimo Afrikoje varžybos sukėlė didžiulį susidomėjimą, Maroke buvusių entuziastų grupė, pasak jo, mielai išbandys ir kitus ateityje planuojamus maršrutus.
Prieš kelionę neabejojęs, kad 4 km Atlaso viršukalnėse bus sniego, A.Kepežėnas pasiekęs kelionės tikslą įsitikino, kad buvo teisus: „Trasas ir sąlygas slidinėti Maroke sukūrė prancūzai. Ši Afrikos šalis ne vienus metus buvo prancūzų kolonija“, – sakė pašnekovas.
2009-aisiais pasaulio lietuvių slidinėjimo varžybos buvo surengtos Amerikoje. Tada gimė netikėta mintis organizuoti susitikimą Antarktidoje. Tik mažai kas tikėjo, kad tai pavyks. Gyvenimas parodė – jei yra didelis noras, svajonės gali tapti realybe.
Į trasą – asiliuku
„Pirmasis sniegas Maroke pasirodo gruodį ir laikosi iki pavasario. Slidinėjimo trasos išvalytos – jose nėra didelių akmenų ar nelygumų, galinčių sportininkams sukelti traumas. Į viršukalnes kelia keltuvai. Visai netoli trasų yra keli viešbučiai, kuriuose ir gyveno lietuviai. Tie, kurie iki trasų nenorėjo eiti pėsčiomis, galėjo išsinuomoti vietinį „transportą“ – asiliuką.
Vykstant slidinėti į Maroką patariama pasiimti savą inventorių. Galima jį nuomotis ir vietiniame slidinėjimo centre, bet inventoriaus kokybė greičiausiai tenkins ne visus. Beje, slidžių nuoma parai kainuoja 10–15 eurų, o slidžių komplekto pervežimas lėktuvu – 60 eurų.
