Renkasi komandą ir vaidmenis
Gintaras prisipažino nekantriai laukiantis kovo 7-ąją ekranuose pasirodysiančio serialo. Tik tada susidarys visą vaizdą, nes sekant savo herojaus liniją, anot jo, daug ko ir norėdamas negali žinoti. Gavęs pasiūlymą filmuotis „Jausmų mieste“ ilgai nedvejojo. „Kolegos, teigiantys, kad iš principo atsisako vaidinti serialuose, man kelia juoką. Aš kitokį klausimą kelčiau: gal jų niekas nekviečia? Tada, suprantama, nieko kito ir nebelieka sakyti. Jei mane kviečia, nesakau, kad visur, bet jei patinka vaidmuo, einu“, – kalbėjo aktorius.
Jis sakė, kad vaidino keliuose serialuose, ir dėl to nesijaučia nei geresnis, nei prastesnis. Anot jo, tik dirbdamas aktorius gali tobulėti. Tai Gintaras daro vesdamas vyriausybinius, kultūrinius ir privačius renginius, vaidindamas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, „Ramūno ateljė“ teatre ir įgarsindamas reklamą. Nė vieno iš paminėtų darbų jis nevadina „chaltūra“. O atsakingas požiūris į darbą nelieka neįvertintas. Jau dabar aktorius žino, kokie darbai laukia iki pat metų pabaigos. Gintarui jų nebūna per daug. Kita vertus, planuoti reikia taip, kad liktų laiko šeimai ir asmeniniams malonumams.
Laikai kiti, jausmai tie patys
Tačiau grįžkime prie „Jausmų miesto“. Smalsu, kuo aktorių patraukė scenarijus ir jo herojus – pasiturintis verslininkas Ričardas. „Jau pats serialo pavadinimas daug pasako. Visų pirma jis nebanalus. Labiau susimąstęs supranti, jog kiekviename mūsų, kad ir kur būtume, vienais gyvenimo momentais kunkuliuoja, kitais – lyg rami plati upė teka jausmai. Visi esame kupini įvairiausių išgyvenimų.
Miestas, ypač turintis sostinės statusą, traukia į save lyg nepažinta planeta“, – emocionaliai kalbėjo aktorius. Jis prisiminė, kaip iš Panevėžio atvažiavęs gyventi, o vėliau įstojęs studijuoti aktoriaus meistriškumo tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) paniro į siautulingą sostinės gyvenimą, kuris jauno ir talentingo aktoriaus vos nepražudė. „Dabar laikai kiti, net amžius kitas, tačiau iš esmės niekas nesikeičia. Pažiūrėkite, kas darosi Vilniuje naktimis. Barai pilni jaunimo. Neseniai turėjau progą tuo įsitikinti, kai užsukau parvežti namo podukros Dovilės. O kiek tuose baruose tokių, kaip serialo herojai, atvykusių iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Kiekvienas jų – atskira istorija. Kartais užtenka atidžiau pažvelgti, ir matai, kuo žmogus gyvena, nors ir slepia jausmus po abejingumo ar cinizmo kauke“, – įspūdžiais dalijosi Gintaras.
Atpažįstami likimai
Pasak aktoriaus, „Jausmų miestas“ – serialas, galintis ne tik sudominti, bet ir išlaikyti žiūrovą, nes siužetinė linija ir herojai labai tikroviški, tad ilgai nelaukęs Gintaras papasakoja fabulą.
„Nedideliame Lietuvos mieste, ankštame bute, gyvena niekuo neišsiskirianti šeima. Saulė, jos mama Vida ir patėvis Petras. Moterys dirba siuvykloje. Viskas būtų gerai, jei ne nuolat girtas patėvis, kuris gašliai nužiūrinėja savo gražuolę podukrą. Vieną kartą jis nesusivaldo. Argi taip nebūna? – klausė Gintaras.
– Kitame mieste gyvena įnoringa ir išlepinta gražuolė Loreta. Ji puikiai jaučiasi išlaikoma vietinio turtuolio. Tačiau vieną dieną žurnale Loreta pamato draugės nuotrauką, kuri išvažiavo gyventi į Vilnių ir susirado milijonierių. Tada Loreta supranta, kad to, ką turi, jai nebeužtenka. Ji nori daugiau. Tokios panelės personažas, manau, – tipinis.“
Trečias herojus, anot G.Mikalausko, dar įdomesnis. „Jaunas ir perspektyvus gydytojas Eimantas – gražus ir pasiturintis svajonių jaunikis. Tačiau jo mama sunkiai suserga. Reikia pinigų operacijai užsienyje, vaistams, reabilitacijai. Pardavęs viską, ką turi, Eimantas stengiasi išgelbėti mamą. Kai pinigai baigiasi, lieka paskutinė viltis – Konstantino Vilko labdaros fondas. Tačiau Eimantas žino, kad prieš daugelį metų šis žmogus pražudė jo tėvą, – pasakojo Gintaras. – Visi paminėti herojai susitinka traukinyje, vykstančiame į Vilnių. Išvyta iš namų Saulė važiuoja ieškoti savo tikrojo tėvo. Loreta, suviliota sostinės tuštybės, tikisi susirasti milijonierių, o Eimantas važiuoja keršyti. Jis taip ir nesulaukė pažadėtų pinigų. Mama mirė. Metas atkeršyti tam, kuris pražudė ir tėvą, ir motiną. Traukinyje tarp Saulės ir Eimanto užsimezga abipusė simpatija, tačiau štai ir Vilnius. Jaunuoliai pasuka skirtingais keliais. Bet juk likimas įnoringas. Kaip toliau susipins jaunų žmonių likimai, sužinos tie, kurie žiūrės serialą“, – šypsojosi neketinantis išduoti paslapčių aktorius.
Pavydo scenos negresia
G.Mikalauskui atitekęs turtingo verslininko vaidmuo taip pat lengvai atpažįstamas. „Serialo kūrėjai net paminėjo konkrečią pavardę, tačiau, savaime suprantama, jos negaliu minėti. Kita vertus, mano herojus tik panašus. Man patinka tai, kad vaidinu sudėtingo charakterio žmogų, kuriam gyvenimas nepašykštėjo išbandymų ir klystkelių. Verslas, kuriame jis sukasi, dideli pinigai komplikuoja Ričardo gyvenimą, tačiau susaistytas praeities jis ne visada gali rinktis. Guodžia nebent šalia esanti jauna moteris. Tik ar jos meilė nuoširdi?“ – svarsto Gintaras ir juokais priduria, kad vaidinti, kai šalia jauna, graži moteris – malonu. Apie tai, kad pavydo scenas galėtų kelti žmona Jūratė, jis net negalvoja, nes dvylika kartu praleistų metų įrodė, jog gali vienas kitu pasitikėti. „Yra sakoma – žilė galvon, velnias uodegon, tačiau net pats stebiuosi, kodėl man ši taisyklė negalioja. Turbūt esu išsidūkęs, kaip geras vynas“, – šmaikštavo aktorius.
Skaudus išbandymas
Gintaras neslepia, kad buvo metas, kai teko sau pasakyti – gana. Jis atvirai kalba apie buvusią priklausomybę nuo alkoholio. Pats savimi stebisi, kad prie šio įpročio negrįžo net tada, kai vienas liko su pradinuke dukra, nes jos mama ėmė ir išvyko gyventi į Ameriką. Jis augino dukrą, dirbo ir visiems įrodė, ko yra vertas. „Buvo sunku. Tačiau tą išbandymą išlaikėme abu su Augusta. Dabar ji išvyko į JAV pas mamą. Sugebėjo jai atleisti. Mokosi koledže, ateityje žada studijuoti psichiatriją. Savo nuoskaudas stengiuosi pamiršti, džiaugiuosi, kad dukrai gerai. Dabar jos su mama draugės. Tai puiku, juk niekas vaikui negali atstoti motinos“, – tikino Gintaras, tačiau balso intonacija ir akys išdavė, kad labai ilgisi Augustos.
Žmonos Jūratės dukra Dovilė kol kas namie, tačiau kitą rudenį ji jau studijuos Anglijoje. „Žmona juokauja, kad iš trijų vaikų jai teks rūpintis vienu. Manimi. Manyčiau, kad tai ne taip jau ir blogai“, – šypsojosi aktorius. Tiesa, prieš kelerius metus jis tapo seneliu. Dukra Jurga augina ketverių Izabelę ir vienų Patriciją.
Žiūrovas nėra kvailas
Žvelgiant į Gintarą akivaizdu, kad šis vyras nebijo būti jausmingas, nebijo būti nuoširdus. Tiesa, dėl to ne sykį yra ir kentėjęs. O kur dar, kaip sakoma, gerai pakabintas liežuvis. „Pajuokauju, o, žiūrėk, jau kas nors pasigavo kaip rimtą dalyką. Visko buvo“, – šypteli aktorius, neseniai žiniasklaidos įvardytas kaip verslininkas, kuriam sekasi. Nors ar galima ypatingu verslu pavadinti kambarių nuomojimą sezono metu, sakė, kad abejoja. Tada visa Palanga, anot jo, verslininkų, kuriems sekasi, miestas. Tačiau jis nepyksta, nes dėl visagalių reitingų dažnai sutirštinamos spalvos.
„Bet nereikia perlenkti lazdos. Kai studijavau, mus mokė, kad žiūrovas nėra kvailas ir puikiai atsirenka, kas tikra, kas ne. Tikiuosi, kad „Jausmų miestas“ jų nenuvils. Puikiai dirbantis jaunas, talentingas režisierius Donatas Ulvydas filmavimo aikštelėje sugeba sukurti kūrybingą ir darbingą atmosferą. Kiekvienam filmavimui pasiruošta kuo puikiausiai. Neturiu nė menkiausio priekaišto. Tai ne pagyros, tai fakto konstatavimas“, – pridūrė Gintaras.
Linkėdamas sėkmės serialui, to paties linkėjo ir sau. Tiksliau, herojui Ričardui, mat dar nežinia, kada ir kaip bus baigta jo siužetinė linija. Anot Gintaro, čia jau viskas visagalių scenaristų rankose. „Juk visi žinome, kad turtuolių gyvenimas turi daugiau rizikos faktorių nei eilinio žmogelio“, – sakė niekada geros nuotaikos nestokojantis ir sugebantis džiaugtis tuo, ką turi, aktorius. Anot jo, vidinė harmonija, santarvė su savimi ir kitais, galimybė mylėti ir būti mylimam – didžiausias turtas, kuriam įvertinti nėra valiutos.
