Toje apžvalgoje nurodyta, kad litas gali būti susietas su euru apytiksliai santykiu 3,5 lito už 1 eurą. Tokia Vilniaus banko prognozė remiasi Lietuvos banko pareiškimu, jog litas nebus nei revalvuotas, nei devalvuotas, be to, laukiama, kad artimiausią pusmetį euro stiprėjimo dolerio atžvilgiu potencialas nėra didelis.
Vilniaus banko analitikų vertinimu, iš būsimo lito persiejimo daugiausia laimės tekstilės pramonė. Nei labai išloš, nei praloš maisto pramonė, statybų verslas, žemės ūkis. Neigiamos įtakos lito susiejimas su euru gali padaryti naftos perdirbimo pramonei. Energetikos irgi negalima priskirti prie sektorių, kuriems lito perorientavimas bus naudingas.
Vidaus prekybai poveikis bus skirtingas. Mažiausia pagrindo džiaugtis būsima permaina turi prekiautojai degalais. Kitų prekybos šakų patiriama valiutos rizika po lito perorientavimo sumažės, nes, išskyrus naftą, 70 proc. prekių importuojama iš ES ir kitų su tuo regionu susijusių šalių.
Kaip nurodoma Vilniaus banko apžvalgoje, lito susiejimo su euru tikslas yra ne "rasti" ypatingą lito kursą, palankų eksportuojančių įmonių konkurencingumui, o sukurti nuolatines sąlygas verslininkams, intensyviai prekiaujantiems su Europos partneriais. Perorientavus litą, valiutos kurso rizikos išvengtų įmonės, eksportuojančios arba importuojančios tik už eurus. Didžiausią valiutos kurso riziką prisiimtų būtent tos įmonės, kurios dabar jos beveik nepatiria, - eksportuojančios ar importuojančios už JAV dolerius.
Vienas iš sektorių, iš esmės atsikratysiančių valiutos kurso rizikos susiejus litą su euru, bus tekstilė pramonė. Mat šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, net 88 proc. lietuviškos kilmės tekstilės gaminių eksportuota į Europos Sąjungą. Ši šaka vartoja nemažai vietinių žaliavų, darbo užmokesčio sąnaudų joje dalis didesnė nei kitų šakų (30,7 proc.). Minėtieji sąnaudų straipsniai būtų tvirtai susieti su eksporto pajamomis ir jų finansavimo problemų kiltų nebent dėl eksporto fizinės apimties ar pardavimo kainų kritimo, bet ne dėl lito ir euro kurso pokyčių, kaip yra dabar.
Maisto produktų pramonės jautrumas valiutos kurso rizikai nėra didelis, jis, ekspertų vertinimu, reikšmingai nepasikeis ir po lito susiejimo su euru. Tai lemia prioritetinė sektoriaus orientacija į vietos rinkos aptarnavimą ir palyginti gera eksporto struktūra pagal rinkas. Šių metų pirmąjį ketvirtį maisto pramonės eksportas sudarė tik apie 25 proc. parduotos produkcijos. Į ES eksportuota 28,5 proc. lietuviškos kilmės produktų, į NVS valstybes - 35,7 proc., ženkli dalis išvežama į JAV.
Antra vertus, šio sektoriaus priklausomybė nuo vietinių žaliavų yra didesnė nei daugelio kitų. Darbo užmokesčio sąnaudų lyginamasis svoris (14,8 proc.) yra mažesnis nei vidutiniškai apdirbamosios pramonės (16 proc.).
Naftos perdirbimo sektoriui lito perorientavimas nebus naudingas todėl, kad perdirbama žaliava iš esmės importuojama tik iš Rusijos, už ją atsiskaitoma JAV doleriais. Sektorius beveik neatsiskaito už prekes litais, išskyrus išmokamą darbo užmokestį, kurio lyginamasis svoris visose išlaidose yra itin mažas (3,7 proc.).
Kita vertus, pagamintos produkcijos už litus parduodama kurs kas daugiau. Susidarius pajamų litais ir sąnaudų doleriais "žirklėms", didesnę valiutos kurso riziką sektorius patirs, kai lito ir dolerio kursas nebebus fiksuotas. Ekspertų teigimu, naftos perdirbimo perspektyvoms ilgalaikio žaliavos teikimo garantijos turi kur kas didesnės reikšmės nei valiutos kurso rizika.
Energetikos sektorius labai priklausomas nuo įvežamos iš Rytų žaliavos, už kurią atsiskaitoma JAV doleriais. Kita vertus, didelė dalis produkcijos parduodama vietos rinkoje už litus. Vilniaus banko analitikų pastebėjimu, susidariusi atviroji dolerio pozicija dabar yra nepavojinga, tačiau kai lito ir dolerio kursas pradės svyruoti, ji atneš nuostolių arba papildomų pajamų.
Statybų sektorius naudoja vis daugiau importuojamų iš ES įrengimų ir statybinių medžiagų, už kuriuos atsiskaitoma eurais, todėl susiejus litą su euru valiutos kurso rizikos veiksnys taps ne toks svarbus. Kita vertus, statybinių medžiagų prekybos atstovams lito ir euro kurso svyravimai 1999-2001 m. nepaliko slogaus įspūdžio, nes eurui chroniškai silpstant importinės statybinės medžiagos pastebimai atpigo.
Vilniaus banko ekspertų nuomone, žemės ūkis, kaip ir maisto produktų pramonė, lito perorientavimą turėtų pergyventi be didesnių laimėjimų ir praradimų. Viena vertus, šis sektorius vis drąsiau žengia į Europos rinkas (pvz., ES tenka 31,9 proc. lietuviškos kilmės gyvulininkystės produkcijos eksporto). Kita vertus, degalų, žemės ūkio mašinų ir įrengimų pirkimas tebėra dolerio įtakos sferoje (tiesa, vis daugiau investicinių prekių importuojama iš ES).
Vilniaus banko analitikai, kaip ir anksčiau, lito devalvavimo tikimybę laiko minimalia.
Vilniaus banko ekspertams gana realu atrodo, jog pinigų ir paskolų rinkos palūkanos prieš numatomus pinigų politikos pokyčius trumpam išaugs, tačiau po sklandaus jų įgyvendinimo vėl turėtų sumažėti. Vidutinė paskolų litais palūkanų norma šių metų pabaigoje turėtų būti apie 11 proc., 2002 m. pabaigoje - apie 10 proc., nors dėl spartesnio, ne tikėtasi, jų kritimo šių metų pirmaisiais mėnesiais Vilniaus banko prognozė, pasak pačių jos autorių, "tampa nuosaikiai pesimistiška".
Lietuvos banko valdyba nustatė, kad bazinė valiuta nuo 2002 m. vasario 2 d. yra euras (EUR), o oficialusis lito kursas - lito kursas, nustatytas pagal euro ir JAV dolerio (USD) santykį valiutų rinkoje 2002 m. vasario 1 d.