Įspūdingiems pokyčiams Linai Vaičiulienei nereikėjo nei skrandžio operacijos, nei alinančių dietų.

Amerikietės atradimas


Linos atrastas grožio ir geros savijautos raktas – kalanetika. Du kartus per savaitę Tytuvėnų (Kelmės r.) bendruomenės moterims ji veda užsiėmimus.

Kalanetika yra viena kūno treniruočių sistemų, kurią sukūrė ir prieš tris dešimtmečius pagarsino amerikietė Kalan Pinkni (jos vardu ir pavadinta sistema). Baleto, jogos ir kitokius švelnios mankštos pratimus apimanti kalanetika ugdo plastiką bei grakštumą, kurie yra svarbūs kiekvienai moteriai. Apsieinama be staigių judesių, šuoliukų, taigi ši sistema ypač tinka toms, kurios nemėgsta ar negali aktyviai mankštintis. Pratimai tinka bet kurio amžiaus ir sudėjimo moterims, taip pat ir toms, kurios skundžiasi nugaros, pečių, sprando skausmais, atsirandančiais dėl ilgo sėdėjimo.

Dauguma pratimų yra skirti įvairiems raumenims tempti. „Esmė – raumens tempimas ir įtempimas, nedaug judant. Judesys kartojamas atsižvelgiant į savijautą“, – sako Lina. Kitas moteris ji vis perspėja, kad nepersistengtų, pajutusios nuovargį pailsėtų, o sunkesnius pratimus praleistų. Judama neskubant, tačiau valanda tokių užsiėmimų prilygsta 7 valandoms klasikinės mankštos arba 24 valandoms aerobikos.


Mankšta kūnui ir sielai

L.Vaičiulienė tvirtina, kad mankštinantis pagal kalanetikos sistemą padaugėja energijos, išnyksta įtampa nugaros, pečių srityje, tampa lengviau kvėpuoti, gerėja laikysena ir savijauta apskritai. Nepaisant lengvo nuovargio, organizmas įgauna naujų jėgų.

„Taip mankštindamiesi mes stabdome senėjimo procesą: moksliškai įrodyta, kad mažėja cholesterolio kiekis kraujyje, mažiau sąnariuose kaupiasi druskos, stiprėja raumenys, susireguliuoja kraujospūdis ir pulsas. Sportuojant geriama daug vandens, taigi šalinami ir toksinai, – pasakoja Lina. – Be to, mankštindamiesi atsikratome kasdienių rūpesčių, nes kalanetikos pratimai reikalauja išskirtinio susikaupimo ir koncentracijos į savo kūną.“

Užsiėmimus pamėgusios moterys lieknėja – tai lemia aktyvesnė medžiagų apykaita, nykstanti įtampa ir įprotis ją malšinti maistu. Poveikis kūno linijoms daug efektyvesnis negu po aerobikos ar kūno dizaino treniruočių.


Buvo sau bjauri

„Svėriau 96 kilogramus. Buvau bjauri sau ir, manau, aplinkiniams, bet nieko su savimi padaryti negalėjau. Bandžiau sportuoti, bet greitai supratau, kad tai – ne man. Greitai uždusdavau, svoris neleido atlikti daugelio pratimų. O vieną dieną prasidėjo dideli skausmai, kad aš net ligoninėje atsidūriau. Pirmasis gydytojo patarimas buvo susirūpinti savo svoriu“, – prisimena Lina.

Moteris pradėjo atkakliai ieškoti sau tinkamos treniruočių rūšies. Netikėtai sesuo pasiūlė išmėginti kalanetikos užsiėmimus, kuriuos pati buvo pradėjusi lankyti. Pasidomėjusi Lina greitai patikėjo, kad kalanetika gali būti būtent tai, ko ilgai ieškojo.

Buvo tik vienas keblumas – didokas atstumas važinėti į užsiėmimus Šiauliuose: pusšimtis kilometrų į vieną pusę, tiek pat į kitą. Dažnai neprivažinėsi. Todėl Lina susirašė visus pratimus bei išsiaiškino metodiką ir pradėjo mankštintis savarankiškai.

Treniruotė susideda iš trijų dalių: apšilimo, kurio metu sužadinami raumenys, statinių „impulsinių“ pratimų raumenims stiprinti ir tempimo pratimų, atpalaiduojančių kūną.


Draugės paprašė padėti

Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Pakoregavus kai kuriuos mitybos įpročius, jau po kelių mėnesių visi ėmė pastebėti, kaip Lina tiesiog akyse pradėjo keistis. Per metus ji atsikratė 35 kilogramų. Žmonės moterį net gatvėje sustabdydavo klausdami, kaip jai tai pavyko? Ji neturėjo, ko slėpti, noriai dalijosi savo patyrimu.

„O praėjusį rudenį kelios mano kolegės paprašė, kad joms parodyčiau, kaip aš mankštinuosi namuose. Susiradome laisvą kamputį mokykloje, ir parodžiau. Tada jos paprašė dar vienos pamokos, kad geriau viską įsimintų. Aš sutikau, bet į antrą mūsų mankštą jau atėjo daugiau moterų. Trečiąkart – dar daugiau“, – pasakoja Lina.


Netyčia tapusi trenere L.Vaičiulienė džiaugiasi, kad nebereikia vienai mankštintis, o kartu – kad gali padėti kitoms, norinčioms sulieknėti ar pataisyti sveikatą. Šiaip jau tie du dalykai tarpusavyje nė neatskiriami. Linai judėjimo naudos moterims įrodinėti nereikia. Ji pati yra gyvas ir labai akivaizdus įrodymas.