Pats lėtinio nuovargio sindromo terminas sukurtas maždaug prieš dešimtmetį Nevados valstijoje, JAV. Incline Village kurorte poilsiavusieji žmonės staiga pradėjo masiškai skųstis medikams nuovargiu depresija, raumenų bei sąnarių skausmais.
Nelaimėliams diagnozė ilgą laiką nebuvo nustatyta, todėl paskelbta apie naujos ligos, pavadintos „lėtinio nuovargio sindromu“, atradimą.
Medikai ir mokslininkai įtemptai ginčijosi ir diskutavo: vieni įrodinėjo, kad lėtinio nuovargio sindromas iš tiesų egzistuoja, o kiti tvirtino, kad tai yra saviįtaigos rezultatas ir pasiteisinimas tiems, kurie bando išvengti darbo.
Iš tiesų, pasak medikų, yra daug ligų, kurių vienas iš simptomų yra nuovargis. Išvardinsime kai kurias.
Avitaminozė
Ji gali mus užklupti vėlai rudenį, žiemą arba pavasarį, kai organizmui katastrofiškai stinga vitaminų. Plaukai ir nagai tampa trapūs, prastėja odos būklė, rytais nesinori keltis, o dar nesulaukus pietų norisi miegoti.
Laimei, daugelis žino, kad tokiomis situacijomis reikia vartoti vitaminų.
Imuniteto susilpnėjimas
Jis gali būti sezoninis, gali susilpnėti persirgus infekcinėmis ligomis ir dėl tos pačios avitaminozės. Ar jums žinoma būsena, kai liga jau tartum pasibaigusi, o jūs vis dar ropojate kaip apsimiegojusi musė ir niekaip negalite atgauti jėgų? Tokioje situacijoje gali padėti vitaminai, imunomoduliatoriai, augaliniai adaptogenai.
Tai yra vegetatyvinės nervų sistemos sutrikimas, kuris turi įtakos praktiškai visoms organizmo sistemoms. Jis gali būti apibūdinamas bloga savijauta, padidėjusiu prakaitavimu, drebuliu, galvos skausmais, svaiguliu, cypimu ausyse, stipriu širdies plakimu, dusuliu, kraujospūdžio šuoliais, nemiga. Kai kuriais atvejais žmogus gali netgi apalpti.
Pagrindinė vegetatyvinės distonijos priežastis yra stresai ir emocinis krūvis, neteisingas gyvenimo būdas, organizmo nusilpimas dėl lėtinių ligų, nėštumo ar klimakso. Paaugliams ji gali būti susijusi su hormoninėmis pertvarkomis. Neretai vegetatyvinė distonija būna paveldima.
Skydliaukės liga
Jei organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Pacientas nuolat jaučia silpnumą, apatiją, sumažėja jo arterinis kraujospūdis, gali prasidėti galvos skausmai, suprastėja atmintis. Kartais kamuoja vidurių užkietėjimas, didėja kūno masė. Liga gali paveikti ir žmogaus išvaizdą: oda papilkėja, išsausėja, pradeda pleiskanoti, pablogėja plaukų ir nagų būklė. Neretai skydliaukė padidėja ir būna matoma išoriškai, vadinama gūžiu.
Antinksčių liga
Antinksčiai gamina hormoną kortizolį, kuris paprastai išsiskiria patiriant stresą. Sutrikus antinksčių funkcijai kortizolio išskyrimas sumažėja ir žmogus jaučia silpnumą, sulėtėja organizmo reakcijos.
Antinksčių funkcija gali sutrikti sutapus keliems veiksniams: stresui, virusinei infekcijai, fizinio krūvio padidėjimui, organizmo intoksikacijos, neteisingos mitybos.
Herpes virusas
Būtent 7 tipo herpes virusas galų gale buvo aptiktas Incline Village pacientų organizmuose. Dažniausiai į organizmą jis patenka oro-lašeliniu būdu ir jame būna nepastebimas, kol nesutampa jam palankios aplinkybės – kamuoja stresas ar kokia nors infekcija.
Tuomet virusas atakuoja imuninės sistemos ląsteles. Dėl to pacientas junta silpnumą, drebulį, raumenų skausmus, suprastėja jo apetitas ir miegas. Herpes virusas yra maždaug 80 proc. suaugusių žmonių organizmuose, daugelis žmonių šiuo virusu užsikrečia pačiame jėgų žydėjime – tarp 25 ir 50 metų.
Jei kelis mėnesius nuolat juntamas silpnumas, atminties sutrikimai ar dėmesio sutelkimo sunkumai, sąnarių skausmai – tai yra priežastis kreiptis į medikus. Kraujo, šlapimo bei ultragarsinis tyrimas turėtų padėti nustatyti „lėtinio nuovargio“ priežastį ir jums bus skirtas gydymas.
