Vyras sutinka pasikalbėti tik pokalbiai baigiasi eiliniu kivirču. Baramės dėl visokių smulkmenų: kad mūsų požiūris į vaiko auklėjimą skiriasi, kad aš gyventi nemoku ir mokausi tik iš knygų, kad darau verslą, kurio jis nevertina ir t.t. Mūsų požiūris į daugelį dalykų sutampa, bet jo spontaniška reakcija net į vieną žodį yra neprognozuojama.
Lankiau kursus apie santykius tarp vyrų ir moterų, girdėjau, kad turiu vyrą girti, pritarti, palaikyti, paskatinti, ir patikėjau, kad galiu taip išsaugoti mūsų santuoką, bet tuo klausimu žinių vis maža.
Patarkite, kaip neįsivelti į kritikos provokacijas, kaip vyrui pasakyti, kad išgirstų, jog mane puola be reikalo. Myliu jį tokį, koks yra, ir noriu, kad jis mane irgi priimtų visą.
Pas psichologė kartą nusivedžiau gražiai prikalbinusi, tai dabar vyrui ji irgi tapo nieko neišmanančia aferiste.
Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė
Gyventi su žmogumi, kuris aplinkui mato daug blogio, netikusio elgesio, nuolatos erzinasi dėl kitų veiksmų turėtų būti nemenkas iššūkis ir varginantis darbas. Net atsakyti, kaip jūs galėtumėte suteikti tam žmogui ramybę, būtų sunku, nes vargiai galėčiau nuspėti, kas yra jo tokio susipriešinimo su kitais, o greičiausiai ir su savimi, šaltinis.
Tai, ką jūs išgirdote kursuose apie santykius tarp vyro ir moters, yra veiksmingi būdai ir labai sveikintina, kad jūs bandote palaikyti savo žmogų, jį pastiprinti. Tačiau tai nereiškia, jog toks kelias duos greitų rezultatų, jei kada nors jie bus tokie, kad padėtų jums atsigauti. Iš to, jog sutuoktinis mato nemažai blogio aplink save, yra linkęs vertinti, kritikuoti kitų elgesį, dažnai imasi teisėjo, kritiko, smerkėjo vaidmens, galima numanyti, kad pats patyrė nemažą smukdymo laikotarpį ir toks, kitų nuvertinimo būdas, jam gali tarnauti kaip kelias siekiant saugumo, savo “aš” palaikymo.
Kai žmonėms kalbu apie žemą savęs vertinimą turinčius vaikus, dažnai paminiu tai, jog kuo vaikas labiau nepasitiki savimi, tuo jam baisesnė yra kritika, tuo daugiau jam reikia palaikymo, kad jis pakiltų tiek, jog sugebėtų suabejoti savo veiksmų teisingumu. Panašu, jog prie jūsų sutuoktinio gali būti panašus priėjimas: sušildyti jį tiek, kad jam būtų saugu paklausti savęs apie savo elgesio kokybę ir išgirsti kitų nepasitenkinimą.
Tačiau tai be galo ilgas darbas. Kaip minėjau, net nebūtinai atnešantis norimų ir ryškių rezultatų. Dėl to nemažiau svarbi esate ir jūs, bei jūsų vaidmuo šeimoje. Panašu, jog jums skaudu, kad esate nuolat nuvertinama, provokuojama ir įtarinėjama. Ir kam taip nebūtų?! Taigi be to, jog “auginate” savo vyro pasitikėjimą savimi, svarbu neleisti pasisavinti savęs ir tapti nepasitenkinimo auka.
Čia, matyt, ir prasideda santykių vingrybės, kurių nenusakysi viena rekomendacija. Girdint iš sutuoktinio kritiką, dažniausiai įsijungia emocinis lygis: “Kaip jis drįso taip mane pažeminti”, “Jis niekada manimi nepasitiki”,”Jis neturi teisės taip su manimi elgtis” ir panašiai. Suvokiant ir priimant, jog kritikavimas yra silpnoji jūsų santykių vieta, vertėtų kiek įmanoma dažniau reaguoti racionaliai, net ir emocijas paverčiant aiškiu išsakymu, o ne nuoskaudos liejimu.
Sutuoktiniui ėmus lieti savo nepasitenkinimą, pabandykite atpažinti ar tai turi pagrindo. Jei turi, nebijokite pripažinti, jog tas žmogus yra teisus ir pasakykite jam apie tai. Tai bus dar vienas būdas pakelti jo savęs vertinimą. Priešingu atveju – svarbu stabdyti žmogaus priekabiavimą, įvardinus, jog jo nusiskundimai neturi pagrindo, yra neteisingi ir jūs nežadate jų klausytis.
Iš pradžių, negalėdamas įtraukti jūsų į savo ginčus, sutuoktinis elgsis dar sudėtingiau, kad tik jūs grįžtumėte į buvusį vaidmenį ir leistumėte jam save teisti, tačiau ilgainiui tokie ketinimai gali rimti. Darbas nelengvas ir įmanomas tik labai mylint žmogų, renkantis buvimą su juo ir suvokiant, jog tai yra pagalba jam, o per tai - ir jums.
Vaida
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
