Italijos plotas (kartu su Sicilija ir Sardinija) sudaro daugiau nei 300 000 kv.km.

Italija - viena labiausiai apgyvendintų Europos šalių. Joje gyvena daugiau nei 60 milijonų žmonių.

Italijos sostinei Romai (“Amžinasis miestas“) - beveik 3000 metų. Roma yra sostinė nuo 1871 m. Šiame mieste stovi šv. Petro bazilika, Siksto koplyčia, Koliziejus ir garsusis Trevi fontanas.

Oficialus šalies pavadinimas yra Italijos Respublika (Repubblica Italiana).

Sakoma, kad viename kvadratiniame Italijos teritorijos kilometre yra daugiau meno šedevrų nei tokiame pačiame bet kurios kitos pasaulio šalies plote.

Beveik keturis penktadalius šalies teritorijos sudaro kalnuotos arba kalvotos vietovės.

2007 m. šuo vardu Rocco Toskanoje aptiko triufelį, sveriantį 1,5 kg. Aukcione jis buvo parduotas už 333 tūkstančių JAV dolerių. Tai rekordinė suma, sumokėta už triufelį.

Vilkas - neoficialus nacionalinis Italijos gyvūnas. Jam tenka svarbus vaidmuo legendoje apie Romos įkūrimą.

“Pinocchio” autorius Carlo Collodi (1826-1890) buvo italas.

Kai 1986 m. Romoje pradėjo veikti pirmasis “McDonald’s” restoranas, priešiškai nusiteikę italai prie jo durų praeivius vaišino nemokamais makaronais, kad primintų apie šalies kulinarinį paveldą.

Parmezano sūris atsirado Italijoje, Parmos vietovėse. Italai taip pat didžiuojasi daugybe kitų sūrių, tarp jų ir gorgoncola, mocarela, provolone, rikota. Niekas nežino, kada atsirado pica, tačiau ją išgarsino neapoliečiai.

Romos universitetas įkurtas 1303 m. ir yra vienas seniausių universitetų pasaulyje. Jis dar žinomas “La Sapienza” (“žinios, pažinimas“) pavadinimu. Tai didžiausias Europoje universitetas, kuriame mokosi apie 150 000 studentų.

Italijos teritorijoje yra dvi nepriklausomos valstybės. Tai San Marino respublika (65 kv. km) ir Vatikano miestas (0,44 kv. km).

San Marinas - seniausia pasaulyje respublika (301 m.), turinti mažiau ne 30 000 piliečių ir seniausią pasaulyje Konstituciją. San Marino gyventojai vadinami sanmariniečiais.

Vatikano gyventojai - vieninteliai pasaulyje, galintys naktį užrakinti savo šalies vartus. Vatikanas turi savo telefonų kompaniją, radiją, televiziją, pinigus, pašto ženklus ir netgi kariuomenę (istorinę Šveicariškają gvardiją).

Italai išgyveno daugiausiai žemės drebėjimų Europoje. 1693 m. per žemės drebėjimą Sicilijoje žuvo apie 100 000 gyventojų. Per 1980 m. žemės drebėjimą Neapolyje žuvo 3000 žmonių.

Nė vienoje Europos šalyje nėra tiek ugnikalnių kiek Italijoje. Taip yra dėl to, kad šis pusiasalis išsidėstęs ant tektoninių plokščių sandūros. Per pastaruosius šimta metų čia buvo išsiveržę trys pagrindiniai vulkanai: Etna, Strombolis ir Vezuvijus.

2000 m. pr. Kr. Italijoje jau buvo įsitvirtinusios italų gentys (oskanai, umbriai, lotynai). Vėliau sekė etruskai (800 m. pr. Kr.) ir graikai, kurie pietinėje Italijoje įkūrė Magna Graeca kolonijas. 753 m pr. Kr. buvo įkurtas Romos miestas, vėliau prasidėjo Romos imperijos augimas.

117 m. Romos imperija išsiplėtė nuo Portugalijos vakaruose iki Sirijos rytuose, ir nuo Britanijos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos dykumų už Viduržemio jūros. Ji buvo tokio dydžio kaip du trečdaliai JAV, čia gyveno 120 milijonų žmonių. Viduramžiais Romoje tikriausiai buvo ne daugiau 13 tūkst. gyventojų.

Kaip ir kitose Europos šalyse, XIV a. viduryje Italijoje praūžė maro epidemija, kurią į Genują atnešė pirkliai, keliaujantys iš Artimųjų Rytų. Atsigavimas paspartino augimą ir padėjo plėtotis humanizmui bei Renesansui.

Žymūs XVIIIa. italai buvo Cesare Beccaria (1738-1794), kurio traktatas “Apie nusikaltimus ir bausmes” paskatino įgyvendinti elgesio su kaliniais ir nusikaltėliais reformas, ir Giambattista Vico (1668-1774), filosofas, oratorius ir istorikas, dažnai vadinamas pirmuoju moderniosios istorijos filosofu.

1861-1985 m. ieškoti geresnio gyvenimo iš Italijos (ypač pietinės jos dalies) emigravo daugiau kaip 26 milijonai žmonių. Namo sugrįžo tik ketvirtadalis.

Aukščiausia Europoje viršukalnė - Monblanas (Monte Bianco) - yra Italijoje. Jo aukštis - 4810 m.

Šiaurinėje dalyje gyvenančių italų pavardės dažniausiai baigiasi raide “i”, o pietiečių - “o”. Populiariausia itališka pavardė yra Russo.

Italų kalba - viena iš romanų kalbų, išsivysčiusi iš šnekamosios lotynų kalbos - dialekto, kuriuo šnekėjo žmonės, gyvenę paskutiniaisiais Romos imperijos metais. Italų kalboje, palyginus su kitomis romanų kalbomis, yra daugiausia lotyniškų žodžių, o jos gramatinė sistema išliko panaši į lotynų. Oficiali Vatikano kalba iki šiol yra lotynų kalba.

Benito Mussolini (1883-1945) siekė panaikinti neitališkus žodžius. Įvartis buvo pavadintas “meta”, Ančiukas Donaldas tapo “Paperino”, o Peliukas Mikis - “Topolino”. Šie pakeitimai neprigijo.

Kasmet Italiją aplanko 50 milijonų turistų. Turizmas - svarbi Italijos ekonomikos dalis, iš kurios šalis gauna 63 proc. pajamų.

Manyta, kad Michelangelo di Lodovico Buonarroti Simon (1475-1564) mėgo prislopintus atspalvius, tačiau nuvalius Siksto koplyčią puošiančias freskas paaiškėjo, kad jis naudojo ryškias spalvas: violetinę, žalią, rožinę. Ryškios spalvos patamsėjo nuo purvo ir žvakių dūmų. Kai kurie meno istorikai ginčijasi, kad restauratoriai persistengė ir nuvalė tamsius dažus, kuriais iš tikrųjų tapė Michelangelo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)