Vilnietė Dovilė, pamačiusi žaidimą „O mano namai gražesni“, kurį aštuonmetis sūnus parsinešė iš specializuotos žaislų parduotuvės, nemaloniai nustebo: vaikui buvo parduotas žaidimas, skirtas ne jaunesniems nei 15 metų asmenims.

Dar labiau moterį šokiravo paties žaidimo turinys.

Žaidimo tikslo siekti – tariamai laimėti gražiausią namą, nuostabiausią sutuoktinį – raginama moraliai diskutuotinais būdais: kyšiais, padirbinėjant dokumentus, skleidžiant gandus.

Lietuvoje šį iš užsienio kalbos verstą žaidimą platina bendrovė „Voira“. Nors Lietuvos radijo žurnalistai kreipėsi į minėtą bendrovę prašydami pakomentuoti situaciją, atsako nesulaukė.

Anot Dovilės, per savo gimtadienį be visų kitų dovanų jos sūnus dar gavo šiek tiek pinigų ir dovanų čekį. Aštuonmetis nuvažiavo į parduotuvę, išsirinko keletą daiktų, kuriuos norėjo nusipirkti, tarp jų – ir minėtą stalo žaidimą.

Lietuvos radijo pašnekovės teigimu, berniukas žaidimą pirko specializuotoje žaislų parduotuvėje, kurioje prekiaujama žaislais visų amžiaus grupių vaikams – nuo kūdikių iki paauglių.

„Ant žaidimo įpakavimo matyti užrašas „O mano namai gražesni“, raginama priversti kaimynus žaliuoti iš pavydo. Yra nurodyta, kad šitas žaidimas rekomenduojamas vaikams nuo 15 metų ir vyresniems.

Maniškiui dar aštuoneri, nuoroda sako, kad žaidimas gali būti per daug sudėtingas mano sūnaus amžiaus vaikui ir tai, kas ant viršelio užrašyta – „Priversk žaliuoti kaimynus iš pavydo“ – man nepatiko, bet kadangi tai jo pinigai – sūnus galėjo nuspręsti, ką už juos įsigyti“, – pasakojo pašnekovė.

Tos pačios dienos vakarą į svečius su savo septynmečiu sūnumi užsuko Dovilės draugė. Vaikai išsipakavę žaidimą pradėjo žaisti, o kadangi patys dar skaityti nelabai sugeba, vis pribėgdavo prie mamų, prašydami pasakyti, kas užrašyta ant vienos ar kitos stalo žaidimo kortelės.

Vilnietė sako supratusi, kad žaidimą „O mano namai gražesni“ žaisti jos aštuonmečiui sūnui gali būti žalinga, todėl šį iš jo paėmusi. Dovilė prisiminė keleto jai labiausiai nepatikusių žaidimo kortelių užrašus.

„Jūs verdate truputį senos geros samanės po savo jachta, gerinamas jos įvaizdį tarp savo kaimynystės girtuoklių“, „Su trupučiu atsargių pakišų pasiekiate, kad savivaldybė leistų pastatyti bokštelį prie jūsų namo. Nuostabus kaimynui šnipinėti skirtas bokštelis prideda daug vertės prie jūsų valdų“, „Jūs turite padirbtą pažymėjimą, kad jūsų automobilis priklausė Valdui Adamkui – tai turėtų išlaikyti aukštą automobilio reitingą, net jeigu kas nors jam negero atsitiktų“, „Jūs privertėte savo giminaitį televizijoje paskleisti gandą, kad jūsų jachta buvo ruošta „Ambersail`ui“. Pagarba jūsų jachtai – ji aukščiausio lygio“ – tai tik keletas užrašų, esančių ant stalo žaidimo „O mano namai gražesni“ žaidimo kortelių.

„Aš tikrai buvau šokiuota. Dar yra tokia kortelė, kuri kaip ir ragina trūkus kantrybei išsiskirti su sutuoktine ir gyventi su jaunesne bei gražesne. Labai daug kortelių, kurios moko, kaip susitvarkyti su uošvėmis“, – pasakojo mama Dovilė.

VNMPI: į mus kreipęsi nieko nepeštų

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė teigė minėtą stalo žaidimą mačiusi. Anot specialistės, techninius ir saugos reikalavimus žaislas atitinka, o vertinti jo turinį – ne VNMPI kompetencija.

„Aš apžiūrėjau žaidimo pakuotę, ženklinimą. Tokių įtarimų, kad šitas žaislas gali neatitikti žaislų saugos techninio reglamento man nekilo, tai daugiau etiniai dalykai, o inspekcija jų nekontroliuoja.

Kontroliuojame, kad daikto elektrinės savybės nekeltų pavojaus, kad jo mechaninės savybės nekeltų pavojaus, galų gale, kad jame nebūtų pavojingų cheminių medžiagų.

Bijau, kad į mus kreipusis Dovilė nieko nepeštų, nes minėtas žaislas atitinka ženklinimo reikalavimus, saugos reikalavimus, kurie yra nustatyti žaislų saugos techniniame reglamente“, – dėstė pašnekovė.

Kaip pastebėjo V. Skrinskienė, galimybė žaislus žymėti atitinkamais jų turinį nusakančiais ženklais svarstyta niekada nebuvo.

„Šito nenumato ir europiniai teisės aktai. Tokių reikalavimų nėra, galbūt tokie reikalavimai ir privalėtų būti, bet tai jau būtų nacionalinės nuostatos ir tikrai ne inspekcijos reikalas. Galų gale tai yra tiesiog etika“, – pažymėjo Lietuvos radijo pašnekovė.

E.Žiobienė: labai sunku nubausti už moralinius dalykus

Edita Žiobienė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebėjo, jog minėtas žaidimas neturėtų būti platinamas ne tik vaikams ar paaugliams, bet ir suaugusiems skirtose žaidimų rinkose.

„Iš tikrųjų tai yra visiškai žemos moralės dalykai. Klausimas, ar toks žaidimas net ir suaugusiems yra normalios moralės dalykas?“ – kalbėjo E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pastebėjo, jog vaikus iki aštuoniolikos metų įstatymai saugo nuo informacijos, kuri gali jiems sukelti neigiamą poveikį, o tai reiškia, kad platintojas neturi teisės tokio dalyko platinti.

Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, kiekvienos konfliktinės situacijos atveju bandoma aiškintis tiek su pačiais pardavėjais, tiek su prekiaujančia įmone, kodėl ir kas yra parduodama, bet pažymėjo, kad Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai nenustačius pažeidimų, už kuriuos būtų galima skirti baudas, gali būti kalbama tik apie moralę ir apie susitarimą to daugiau nedaryti, t.y. išimti iš prekybos atitinkamų kriterijų neatitinkantį daiktą.

„Kitas dalykas, ar tėvai ne patys vaikams tokius žaidimus nuperka? Pirkdami panašius dalykus tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokio amžiaus vaikui žaidimas skirtas“, – svarstė pašnekovė.

Kaip pastebėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, jeigu mama Dovilė vis dėlto kreiptųsi į kontrolieriaus įstaigą, galėtų būti pradėtas tyrimas, kurio eiga rūpintųsi jos vadovaujama tarnyba bei Žurnalistų etikos inspektorius.

„Iš tikrųjų nubausti už moralinius dalykus yra labai sunku. Buvome gavę kreipimąsi dėl lėlės su abejoms lytims būdingais požymiais, kuri, kaip vėliau išaiškėjo kalbantis su jos gamintojais, buvo visiškas brokas. Ji buvo išimta iš prekybos“, – sakė E. Žiobienė.

Jeigu žaidime būtų pasitaikę kalbos klaidų, kaip pastebėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, galėtų įsikišti Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

„Be jokios abejonės, pati kalbos inspekcija gali nagrinėti skundus ir juos tirti. Yra pasitaikę atvejų, kada buvo painiojami vietovardžiai, supainiotos valstybių vėliavos“, – kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos viršininkas Donatas Smalinskas.

Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Ryto garsai“.