Savo šeimoje aš augau viena, na, o mano šeimą sudarė tik mama ir aš, tėtis mirė, kai buvau maža, ir nuo to laiko mama visą savo meilę skyrė man. Kalėdos man būdavo liūdna šventė, gyvenom sunkiai, todėl ir dovanos būdavo kuklios, o ir kalėdinė vakarienė kukli.

Bet laikas bėgo, tapau panele, ir į mano gyvenimą atėjo meilė, meilė vyrui, kurį myliu iki šiol.

Susipažinom mes rudenį, pirmas Kalėdas apsikeitėme mielomis dovanėlėmis, buvo gera ir malonu, tą dieną jaučiausi ypatingai laiminga. Praėjo metai, mes kartu apsigyvenom, buvome laimingi, jis dirbo, aš studijavau, gyvenimas tekėjo sava vaga.

Kai vieną dieną pasijutau blogai, nuojauta kuždėjo, kad kažkas čia ne taip, ir ji manęs neapgavo, aš laukiausi musu neplanuoto angeliuko. Man tai buvo šokas, nes aš jau buvau save įtikinus, kad negalėsiu turėti vaikų, nes kažkada turėjau sudėtingą operaciją ir daktaras sakė, kad susilaukti vaikų negalėsiu, o ėmiau ir pastojau...

Tai buvo malonus šokas man. Vyrui pasakiau per Kalėdas prie šventinio stalo, jam tai buvo pati nuostabiausia dovana. Ir štai musų stebuklėliui jau trys metukai. Kaip gera kartu pirkti dovanas, puošti kalėdinę eglutę, aplankyti senelius ir laukti Kalėdų senelio.

Tai tokia mano kalėdinė istorija.

Sigita

Parašykite savo istoriją, koks stebuklas jus aplankė per Kalėdas. Pasidalinkite savo džiaugsmu - galbūt jis įkvėps ar padrąsins kitus nudžiuginti artimuosius.

Savo istorijas siųskite mums el.paštu: gyvenimas@delfi.lt iki gruodžio 27 dienos.
Gruodžio 30 d. paskelbsime nugalėtoją, kuriam įteiksime "Trollbeads" dovanų kuponą!

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją