Kaulai iškyla paviršiun kiekvieną birželį, kai baigiasi arktinė žiema ir tirpstantis sniegas plauna kalvą prie Norilsko, kurią buvę kaliniai vadina Golgota. Tūkstančių aukų kaulai primena tamsią istoriją, kurią dauguma vietos gyventojų norėtų užmiršti. "Paprastai galvojama, kad lagerių istorija yra baisi šeimos paslaptis. Mes visi apie ją žinome, tačiau bandome apie tai negalvoti," - sako Norilsko žurnalistas ir istorikas Vladislavas Tolstovas.

Norilske lig šiol nėra oficialaus paminklo lagerių aukoms, jei nelaikyti paminklu prieš dvejus metus pastatyto monumento "Norilsko statytojams", socialistinio realizmo stiliumi vaizduojančio mūrininką su mente. Iš didžiausios miesto valstybinės įmonės išaugusi privati kalnakasybos ir metalurgijos bendrovė "Norilsk Nikel" prigamino plakatų, apdainuojančių savo gamyklų istoriją. Plakatai nemini tik vieno dalyko: nespalvotose fotografijose užfiksuoti statybininkai buvo vergai. Net V. Tolstovo knygoje "Norilsko kronikos" apie lagerius rašoma prabėgom, nors pokalbyje su S. Myersu jis pripažino: "Paaiškėjo, kad miestas pastatytas ant žmonių kaulų".

Sovietiniais laikais Gulago tema buvo tabu. Daug žmonių, tarp jų V. Tolstovas, išaugo nieko nežinodami apie lagerius. To meto ideologinė maskuotė Norilsko istoriją pavertė žygdarbiu: girdi šeštajame dešimtmetyje atvyko masės "savanorių" ir pastatė pramonės gigantą. Viešumo epochoje ši apgaulė išnyko, bet tik trumpam. 1990 m. Golgotos kalvoje, kurioje sulaidotos bevardės aukos, atsirado pirmas paminklas - tai buvo privačiomis lėšomis pastatyta nedidelė koplyčia. Vėliau ant marmuro postamento su mirusius pagerbiančiu užrašu pastatytas nedidelis kryžius. Ryškiausius kalvos paminklus statė ne rusai, bet šalys, kurios išsilaisvino iš sovietinio bloko. Tai Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kurių piliečiai mirė Gulage, - rašo S. Myersas.

Memorialas lankomas retai. "Žmonėms tai greičiausiai nerūpi", - pabrėžia Lilija Luganskaja, miesto muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Ji yra viena iš saujelės žmonių, kurie susibūrė į buvusių kalinių organizaciją ir bergždžiai bando išreikalauti iš valdžios pastatyti oficialų Gulago aukų paminklą. Olga Jaškina pakliuvo į lagerį 1952-aisiais, būdama šešiolikos metų. Ji svajoja apie paminklą, vaizduojantį Motiną Tėvynę, suklupusią prie kapo ir verkiančią dėl daugybės pražudytų vaikų.

2002 m. kalvos memorialą aplankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir padėjo vainiką. Tačiau jo vizitas nebuvo skelbtas iš anksto, miesto vadovybė nepakvietė buvusių kalinių organizacijos atstovų susitikti su prezidentu. Vietoj to V. Putinas susitiko su vietos karo veteranų komiteto pirmininke.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją