„Stabilumas, kurio mums pavyko pasiekti šiuo susitarimu, buvo vienas iš pamatinių dalykų, leidęs atsigauti ir ekonomikai. Tai yra visų mūsų bendro darbo rezultatai. (...) Tikrai nėra taip, kad mes galėtume pasakyti, jog visą susitarimą įvykdėme 150 proc. Tikrai dar yra nebaigtų darbų“, – pradėdamas susitikimą, kuriame aptarti pasiekti rezultatai, kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Investuotojų forumo vykdančioji direktorės Rūtos Skyrienės nuomone, iš tiesų valdžios finansų konsolidavimo tikslas buvo pasiektas.
„Prieš metus mes prie susitarimo jungėmės tam, kad Lietuva įgautų vieną iš įrankių sutaupyti skolinantis. Aš manau, kaip ir ministrė pabrėžė, Nacionalinis susitarimas sutaupė keletą procentų mūsų skolos maržoje“, – po susitikimo žurnalistams sakė ji.
Tačiau investuotojų atstovė atkreipė dėmesį, kad darbo santykių srityje permainų neįvyko. „Įvyko kosmetiniai pataisymai, kurie įmanomi tik įmonėje turint kolektyvinę sutartį. Tačiau smulkesnės įmonės arba tos, kuriose nėra profsąjungų tokios galimybės neturi, o direktorius juk prievarta jos neįkurs“, – kalbėjo ji.
R. Skyrienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vietoj planų per metus valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 10 proc. jų pareigybių sumažėjo vos 1,54 proc.
Investuotojų atstovė siūlo į kitą Nacionalinį susitarimą įtraukti daugiau politinių partijų, nes dalis susitarimų stringa Seime.
Tuo Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis, susitikime atstovavęs didžiosioms profsąjungoms, džiaugėsi, kad pavyko pasiekti, jog darbo santykiai nebūtų keičiami be Trišalės tarybos sutikimo. Jis taip pat tvirtino, kad kitame Nacionaliniame susitarime bus siekiama numatyti minimalaus atlyginimo didinimą ir jo indeksavimą pagal infliaciją.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pasidžiaugė, kad mokesčiai per šiuos metus liko stabilūs. Kalbėdamas apie būsimąjį Nacionalinį susitarimą jis sakė, kad reikia susitarti dėl kovos su „šešėline“ ekonomika ir svarbiausių struktūrinių reformų.
„Pirmiausiai, ką daryti su „šešėline“ ekonomika? Kaip žinote, visi nuo to kenčiame, nes kiek nesurenkame legalių mokesčių, reikia tiems patiems mokesčių mokėtojams didinti arba mažinti atitinkamas išvadas. Viešųjų išlaidų srityje yra keli dideli išlaidų naudotojai, dideli drambliai, galima pasakyti: socialinė apsauga, sveikata, švietimas, galbūt viešasis saugumas. Reikėtų peržiūrėti atskiras eilutes, kurias galbūt galima būtų panaikinti, racionalesnio išlaidų panaudojimo, jų koncentravimo. Tikslas turėtų būti, kad mūsų pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos ir mes negyventume didėjančios skolos sąskaita“, – sakė jis.
Taip pat, anot jo, reikėtų susitarti dėl regioninės plėtros, energetikos.
Dabartinis nacionalinis susitarimas galioja iki šių metų pabaigos.
