„To daryti tikrai nereikia, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro direktorius doc. dr. Vigilijus Sadauskas. – Automobilio detalės geriausiai sušyla tada, kai jos juda, sukasi, tai yra tada, kai automobilis važiuoja.“
Transporto specialistas pataria daryti taip: ryte atsisėdus į šaltą automobilį, kartą nuspausti akceleratoriaus pedalą, paskui – sankabos pedalą. Pastatyti pavarų svirtį į neutralią padėtį ir tuomet dviem trims sekundėms pasukti paleidimo raktelį, kad starteris truputį pasuktų variklį. Paskui vėl nuspausti sankabos pedalą, paleisti variklį ir iš karto važiuoti.
„Neverta laukti, kol variklis pasieks 60–70 laipsn. C temperatūrą, jis įšils automobiliui važiuojant“, – pataria V.Sadauskas.
Pokalbis su juo – apie automobilio paruošimą žiemai ir važiavimo šaltuoju metų laiku ypatumus.
Padangos ir skysčiai
Kaip parengti automobilį šaltajam metų laikotarpiui? Kada geriausia tai daryti?
Automobilis tvarkingas turi būti ištisus metus. Tačiau prieš žiemą reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Svarbiausias jų – padangos. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
Gamintojai dažniausiai nurodo, kokio aukščio, pločio ir diametro turi būti konkretaus automobilio padangos. Tačiau žiemą galima rinktis vienu centimetru siauresnes. Jeigu nurodytas plotis yra 175 mm, galima pasirinkti 165 mm pločio. Tuomet automobilis lengviau išvažiuos per sniegą, jo pravažumas bus geresnis. Automobilis patirs mažiau pasipriešinimo važiuodamas snieguotu ar pažliugusiu keliu.
Ką reikėtų žinoti apie automobilio skysčius?
Reikia patikrinti, kad aušinimo skystis būtų neužšąlantis bent jau iki -35 laipsn. C (aišku, geriausiai iki -50 laipsn. C). Tai galima patikrinti matuokliu (jie parduodami degalinėse arba servise). Kitas būdas – paimti nedidelį kiekį skysčio iš bakelio, įpilti į indelį ir padėti kur nors lauke. Jeigu skystis pasidaro panašus į želė, jis yra blogas, jį būtina iš karto pakeisti.
Svarbu pakeisti ir langų plovimo skystį. Jeigu jame nuo vasaros likę vandens, pašalus jis gali ne tik suplėšyti žarneles, bet ir patį bakelį (jeigu jis pilnas) ar sugadinti varikliuką.
Ar žiemai verta keisti alyvą?
Prieš kiekvieną žiemą variklio alyvos keisti nebūtina, bet jeigu yra tokia galimybė (pavyzdžiui, liko 1000 km iki nustatyto keitimo), rekomenduočiau tai padaryti.
Akumuliatoriaus baterija
Ar būtina prieš žiemą patikrinti akumuliatoriaus bateriją?
Tai padaryti labai svarbu. Akumuliatorių apibrėžia dvi savybės: amperais (A) matuojama srovė ir ampervalandomis (Ah) matuojama talpa. Kuo srovė didesnė, tuo stipriau bus sukamas starteris paleidimo metu, tad bus lengviau paleisti variklį. Jeigu automobilio gamintojas numatė 350 Ah akumuliatorių, jokiu būdu negalima dėti mažesnio.
Artėjant žiemai būtina patikrinti akumuliatoriaus elektrolito kiekį ir tankį. Jeigu vairuotojai bando patys taisyti akumuliatorių, privalo nepamiršti, kad jokiu būdu negalima patiems pildyti elektrolito. Įpilti galima tik distiliuoto vandens.
Tikiuosi, kad visi vairuotojai žino, jog būtina patikrinti ir žibintus.
Kokius įrankius būtina turėti automobilyje žiemą?
Rekomenduojama vežiotis 1 kg smėlio, jis gali padėti išvažiuoti užklimpus. Būtinai reikėtų turėti stiklų grandiklį, šepetėlį, neprošal įsimesti ir trosą, kuris padės ištempti mašiną, jeigu netyčia užbuksuosite. Atsargesni vairuotojai įsideda dar ir kastuvėlį.
Greitis ir laisvoji pavara
Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų laikytis važiuojant šaltuoju metų laiku?
Pagrindinė taisyklė žiemą – neviršyti leistino greičio, netgi jeigu esate įpratę vasarą važiuoti šiek tiek greičiau nei leidžiama. Be to, reikia turėti omeny, kad žiemą automobiliui sustoti reikia ilgesnio atstumo. Jeigu vasarą nuspaudus stabdžių pedalą automobilis sustos už 50 m, žiemą tam prireiks pusantro karto daugiau.
Daugelis vairuotojų taupydami degalus, jeigu tik yra galimybė, važiuoja laisva pavara. Galbūt žiemą reikėtų užmiršti šį įprotį? Ar tai pavojinga?
Taip. Žiemą jokiu būdu nepatarčiau važiuoti įjungus laisvą pavarą: nei nuo kalno, nei posūkiuose. Visada važiuokite įjungę pavarą. Prieš atlikdami posūkį, pasirinkite tokį greitį, kuriuo galėsite išvažiuoti.
Jeigu automobilį sumėto
Kaip sustabdyti slydimą į šoną, kai automobilį sumėto?
Pirmiausia reikėtų atkelti pėdas nuo greičio ir stabdžio pedalų bei bandyti, kiek įmanoma, laviruoti. Jeigu automobilis varomas priekiniais ratais, vairą reikėtų sukti į tą pusę, į kurią suka automobilio galas. Jeigu varomieji užpakaliniai ratai, mažinkite greitį ir sukite automobilį priešinga slydimui kryptimi.
Automobilis tampa nevaldomas tada, kai užsiblokuoja priekiniai ratai, tai yra jie nesisuka ir slysta. Jeigu žiemą slidžiame kelyje nuspausite stabdžių pedalą, vairu visai negalėsite manevruoti automobilio, neturinčio stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS).
Kaip stabdyti žiemą
Ar skiriasi automobilio stabdymas vasarą ir žiemą? Kokius niuansus verta žinoti?
Žiemą stabdant ar manevruojant reikia visada vengti staigių judesių. Bet koks staigus judesys automobilį išveda iš pusiausvyros ir jis praranda sukibimą su kelio danga.
Jeigu žiemą norite stabdyti, prisiminkite, kad tai galite daryti ne tik stabdžių pedalu, bet ir varikliu. Tačiau šio būdo reikėtų pasimokyti iš anksto aikštelėje, dar neiškritus pirmajam sniegui.
Tarkime, važiuojate įjungta ketvirta pavara. Atleidžiate akceleratoriaus pedalą – automobilis pradeda lėtėti. Tuomet nuspaudžiate sankabos pedalą ir įjungiate trečią pavarą. Viską darote labai švelniai, nedarydami staigių judesių. Vairas laikomas tiesiai. Šio stabdymo būdo jokiu būdu neatlikite posūkyje.
Be to, prisiminkite, kad ABS suveikia važiuojant ne mažesniu kaip 20 km/val. greičiu. Žmonės dažnai daro klaidą daugiabučių kiemuose tikėdamiesi, kad suveiks ABS. Tačiau įvažiuojant ar išvažiuojant iš kiemo greitis būna mažas, todėl ABS reikia imituoti pačiam vairuotojui, tai yra paspaudžiant ir atleidžiant, paspaudžiant ir atleidžiant stabdžių pedalą – staigiai ir trumpai: tk tk, tk tk, tk tk... Bet jokiu būdu tuo metu nesukti vairo.
Jeigu automobilį jau užnešė, akceleratoriaus pedalu galėsite pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu esate įjungęs žemesnę pavarą. Valdyti galėsite tik įjungę trečią pavarą. Tačiau dabar žmonės susižavėję „ekologišku“ vairavimu, jiems įteigta, kad reikia aukštesnę pavarą perjungti kuo anksčiau, penktą ar šeštą pavarą – jau važiuojant 50 km/val. greičiu. Jeigu tai darysite žiemą, jūsų akceleratoriaus pedalas bus neveiksmingas, neištempsite automobilio.
Pavojai posūkiuose
Kokie pavojai gresia netinkamai manevruojant? Apskritai kaip važiuoti posūkiuose?
Žiemą pavojingiausi kelio ruožai yra ten, kur automobilis stoja ar didina greitį, tai yra sankryžose, įvažiavimuose į pagrindinį kelią, transporto stotelėse. Dažnai išvažiuojant iš kiemų prieš pat kelią būna pavojingai nugludintas ledas. Labai pavojingi ruožai yra ten, kur po atviro lauko įvažiuojate į kelią, abipus kurio auga miškas. Tokiose vietose šonuose būna pripustyta sniego, o kelias padengtas plikledžiu.
Plikledis (kelių milimetrų storio ledas) dažnai susiformuoja ant tiltų ir viadukų. Todėl ant tiltų ir viadukų jokiu būdu nepersirikiuokite, nedidinkite greičio ir nestabdykite.
Nereikėtų užmiršti, kad žiemą greitkeliuose susidaro provėžos. Jos labai pavojingos, kai lenkiate krovininį automobilį ir turite per tas provėžas pervažiuoti. Stenkitės lenkti tose vietose, kur provėžų nėra. Jeigu to neįmanoma padaryti (pavyzdžiui, dviejų eismo juostų kelyje), reikėtų sumažinti greitį, pervažiuoti susidariusius kalnelius, pasižiūrėti, ar priekyje nėra automobilio, ir tada lenkti. Jokiu būdu neatlikite manevro staigiai sukdami vairą ir didindami greitį.
Sunkesnis ar lengvesnis
Žiemą lengviau valdyti automobilį su mechanine ar automatine pavarų dėže?
Tiesioginės įtakos eismo saugumui tai neturi, tačiau važiuojant su automatine pavarų dėže jūsų rankos visada bus ant vairo. Kai kurie ekspertai mano (ir aš linkęs su jais sutikti), kad žiemą su automatine pavarų dėže važiuoti saugiau, nes vairuotojas visą dėmesį sutelkia į vairavimą.
Žiemą geriau važiuoti lengvesniu ar sunkesniu automobiliu? Gal verta specialiai parkauti bagažinę?
Jeigu vairuojate automobilį priekiniais varomaisiais ratais, papildomai krauti automobilio tikrai nereikia, nes priekiniai ratai ir taip būna prispausti. Papildomai krauti automobilio, manau, neverta, nes dėl to išeikvosite daugiau degalų. Geriausia užsidėti tinkamas padangas ir neviršyti leistino greičio. Automobilį dažniausiai užneša tada, kai viršijamas greitis, nesvarbu, ar automobilis varomas priekiniais ar užpakaliniais ratais.
Kada sėsti į troleibusą
Kelias pastarąsias žiemas Lietuvoje buvo visko: ir pūgų, ir lijundrų, ir šlapdribų, ir keliasdešimt laipsnių šalčio. Galbūt esant ekstremalioms oro sąlygoms geriau palikti automobilį kieme ir važiuoti į darbą viešuoju transportu?
Jeigu tik yra galimybė, tikrai siūlyčiau važiuoti viešuoju transportu. Pirma, tai apsimoka. Jeigu žiemą važiuojate trumpesniais nei 5 km atstumais, jūsų automobilio degalų sąnaudos padidėja du kartus. Jeigu vasarą 100 km sunaudojate 8 l degalų, žiemą važiuodami trumpais atstumais ir laikant automobilį lauke esant -15-20 laipsn. C, sunaudosite 16 l.
