Anksčiau buvome veržlesni
1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Jis turėjo pakeisti apyvartoje cirkuliavusius rublius ir markes.
Daug buvo diskutuojama dėl piniginio vieneto pavadinimo. Buvo siūloma jį vadinti muštiniu, o jo vieną šimtąją dalį – auksinu. Tačiau Seimo Ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto siūlymu naujasis piniginis vienetas gavo lito pavadinimą, o jo šimtoji dalis buvo pavadinta centu.
1922 m. rugpjūčio 9–11 d. nepriklausomos Lietuvos Seimui priėmus Piniginio vieneto įstatymą, naujos valiutos įvedimas buvo pavestas Lietuvos bankui. Nepraėjus nė mėnesiui ir Lietuvos bankui dar nepradėjus veikti, jau buvo atiduoti spausdinti vadinamieji laikinieji litų banknotai, kuriuos skubiai išspausdino vokiečiai. Jie buvo leisti su 1922 m. rugsėjo 10 d. žyma.
Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., tad nuo sprendimo dėl savos valiutos priėmimo iki jo įgyvendinimo praėjo tik keli mėnesiai. Atkūrus nepriklausomybę, nuo sprendimo įsivesti nacionalinę valiutą iki rezultato praėjo net ketveri metai.
Dešimtadalis JAV dolerio
Įvedus litą, jo ir JAV dolerio kursas buvo 10 ir 1, jis buvo garantuotas Lietuvos banko turimomis aukso atsargomis (1 litas – 0,150462 gramo gryno aukso).
Pirmieji litai ir centai buvo banknotai. Centų ir 1, 2 ir 5 litų kupiūros dėl aktyvaus dalyvavimo cirkuliacijoje greitai susidėvėdavo, todėl jau 1923 m. buvo pradėta ruoštis monetų kaldinimui. Tų pačių metų pabaigoje Finansų, pramonės ir prekybos ministerija pakvietė žinomus to meto dailininkus dalyvauti monetų projektų konkurse.
Konkursą rengė Finansų ministerija, o kaldinimo sąlygas patvirtino Ministrų taryba. Nors, kaip matome, viešųjų pirkimų konkursai buvo rengiami ir tuomet, jokių duomenų apie korupciją nėra išlikusių.
Konkursas vyko 1924 m. rugsėjį Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai – brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą. Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą laimėjo didelę tokių darbų patirtį turėjusi įmonė „King’s Norton Metal Works“ iš Birmingamo.
Pirmoji 3 mln. vienetų siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. sausį ir vasarį pasirodė apyvartoje. Iš viso buvo nukalta 42 mln. 1, 5, 10, 20 ir 50 centų nominalo egzempliorių. Antroji centų laida pasirodė 1936-aisiais. Tai buvo paskutinė iki nepriklausomybės praradimo 1940 metais.
Padengtas auksu
Pirmosios nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo įvestas vadinamasis aukso monometalizmas – pinigų sistema, kurioje visuotiniu ekvivalentu ir cirkuliacijos pagrindu laikomas vienas metalas – auksas. Pinigų vertės pagrindą sudarė auksas, nesvarbu ar apyvartoje buvo auksinės monetos ar banknotai.
Lietuva pasirinko visai savarankišką piniginio vieneto paritetą, prilygindama litą 0,150462 g gryno aukso (latviai buvo pasirinkę auksinį franką), išsilaikiusį iki pat okupacijos. Litas visą laiką buvo keičiamas į auksą ar juo pagrįstas valiutas įstatymo nustatytu santykiu. Nuo 1935 m. ši keitimo laisvė tapo kontroliuojama, bet pats keitimo santykis nebuvo sumažintas. Mūsų valiutos paritetas buvo parinktas sėkmingai – jis nebuvo per aukštas Lietuvos ekonominiam lygiui.
Mūsų laikų litas taip pat laikosi tvirtai, iš pradžių jis buvo susietas su doleriu, paskiau – su euru, kurio laikosi iki šiol. Tokiu santykiu litai bus keičiami į eurus mums kada nors įstojus į euro zoną.
1 litas tarpukario laikotarpiu prilygo maždaug 0,1006 dolerio, 0,049 svaro sterlingų, 0,3941 franko. Jo vertė niekuomet nebuvo smukusi, kol 1941 m. kovo 25 d. jis nustojo funkcionuoti.
Lito atkūrimas
Dar neatkūrus nepriklausomybės, 1989 m. gegužės 18 d. LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame buvo numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. buvo paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas.
Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutui buvo pavesta parengti rekomendacijas dėl žymiausių žmonių, istorijos ir architektūros paminklų įamžinimo ant lietuviškų banknotų.
Dėl pinigų gamybos buvo tariamasi su užsienio bendrovėmis. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos įmonė „Francois-Charles Oberthur“. Deja, sutartis su šia bendrove buvo nutraukta.
1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV bendrovėje „United States Banknote Corporation“. 1991 m. spalį į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.
Prireikė „žvėrelių“
Pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai buvo pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą buvo išleisti rublių piniginių ženklų pakaitalai – talonai, cirkuliavę kartu su rubliais. Skirtingų nominalų talonų aversuose buvo pavaizduoti augalai, o reversuose – gyvūnai. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui.
1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25-ąją į apyvartą buvo išleisti litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo.