Idėja keliautojams, manantiems, kad Italijoje viską jau išsėmė: trumų kelionės. Su patyrusio specialisto ir trumus užuodžiančio šuns palyda miškuose medžiosite brangiuosius delikatesus. Prieš jus atsivers profesionalų paslaptys ir patiekalai su „virtuvės deimantais“, kurių Lietuvoje nusipirkti sudėtinga.
Venecija: delikatesų etalonai
„Harry’s Bar“ – kultinis restoranas Venecijos centre. Orsonas Wellesas ir Trumanas Capote čia gurkšnojo viskį. Kai Ernestas Hemingway, sėdėdamas prie šio restorano staliuko, parašė romaną „Anapus upės, medžių ūksmėje“, „Harry’s Bar“ tapo nemirtingas. Dabartinio savininko Arrigo Cipriani tėvas 1950 m. šiame restorane išrado žalios jautienos užkandį (carpaccio).
Pasak legendos, jis sukurtas specialiai grafienei Renatai Amalia Nani Mocenigo, kuriai gydytojai uždraudė valgyti virtą, keptą ir rūkytą mėsą. Pavadinimą užkandžiui Giuseppe Cipriani davė pagerbdamas XV.a. Venecijos tapytoją Vittore Carpaccio, kurio paroda tuo metu buvo atidaryta netoli restorano. „Harry’s Bar“ virtuvėje gaminamus rankų darbo makaronus žinovai priskiria pasaulio geriausiųjų penketukui.
Venecija: kas išmokė gerti kavą
„Caffe Florian“ – pati seniausia Europos kavinė, Venecijos Šv. Morkaus aikštėje (San Marco) veikianti nuo pat 1720 metų. Kadaise šioje istorinėje vietoje damas kalbino širdžių ėdikas Giacomo Casanova, už elegantiškų langų kavą gurkšnojo Johannas Wolfgangas von Goethe ir Honore de Balzacas, vietelę sau buvo išsirinkę Thomas Mannas ir Ernestas Hemingway. Kava ten tebeplikoma taip pat, kaip ir G. Casanovos laikais.
Turinas – skonių sostinė
Alexandre’as Dumas ir Friedrichas Nietzsche mielai pasėdėdavo prie marmurinio stalelio kavinėje „Cafe Al Bicerin“, mėgaudamiesi taure firminio Turino gėrimo (il bicerin), ruošiamo iš stiprios kavos ir karšto šokolado (lygiomis dalimis) ir užbalinto grietinėle. Gėrimo pavadinimas kilęs nuo nedidelės stiklo taurės, Pjemonto regione vadinamos bicerin.
Originalų karštąjį gėrimą „Cafe Al Bicerin“ autentiškai tebeverda nuo 1783 m. – tarsi laikas būtų sustojęs senoviniame kavinės interjere. Beje, Turinas vadinamas ir šokolado sostine – ne iš ko kito, o iš Turino konditerijos meistrų mokėsi pirmieji šveicarų fabrikantai. Brangių kakavos pupelių 1559 m. iš kelionės po Ispaniją parsivežė Savojos princas. Jo rūmų virėjai susidorojo su užduotimi: skystas Turino šokoladas jau aprašomas ano meto istoriniuose šaltinuose.
Netrukus karšto šokolado, kavos ir grietinėlės mišinys išpopuliarėjo kaip rytinis turtingų šeimų gėrimas. XVII.a. pabaigoje turiniečiai pagamindavo po 300 kg kietojo šokolado per dieną, XIX a. Turino rankų darbo šokoladą žinojo visa Europa. Pagrindinis Pjemonto miestas yra ir pasaulinė vermuto sostinė – garsųjį aperityvą 1786 m. ten išrado Antonio Benedetto Carpano.
Fermentuodamas vyną, jis pirmasis pridėjo tuziną žolelių, kad paslėptų nereprezentacinį pigesnių vynuogių kvapą. Degustacinėse Turino vyninėse puikuojasi „Barolo“ ir „Barbaresco“, priskiriami prestižinio pasaulio vyno elitui. Negalima pamiršti ir dar vieno turiniečių išradimo (manoma, kad iš XIV.a.). Tai baltos duonos lazdelės (grissini). Prancūziškas 1663-iųjų žodynas jas jau minėjo kaip „ilgąją Pjemonto duoną“.
Abrucai ir šafrano paslaptys
Daugiausia šafrano, brangiausio pasaulyje prieskonio, tiekia Iranas. Tačiau gurmanai žino nedidukę paslaptį. Spalį–lapkritį ir Italijos Abrucų regiono laukai apsipila violetiniais žiedais, iš kurių gimsta „raudonasis auksas“. Kiekvienas skynėjas per darbo dieną spėja surinkti 60–80 g žaliavos. Kilogramui šafrano reikia išdžiovinti maždaug 200 000 žiedų.
Abrucuose galima mėgautis nepakartojama šafrano ekskursija: ankstų rytą plantacijose skinti dar neatsimerkusius žiedus, o po pusryčių savo rankomis atskirti ir džiovinti daržinių krokų purkas. Žinoma, dar ir virtuvės receptai su šafranu. Į Heliogabalas Italiją išvyktumėte kaip atostogautojai, o namo grįžtumėte jau šafrano žinovai...
Emilija-Romanija: originalų skonis
Lietuvoje paminėjus Emiliją-Romaniją – dažniausiai bus tik klausiantys žvilgsniai. Regiono sostinė Bolonija (Bologna) arba Riminio kurortas žinomi kur kas geriau. Emilijoje-Romanijoje gaminamas acto karalius – balzaminis actas (Aceto Balsamico Tradizionale).
Statinėse jis brandinamas iki 25 metų. Išpilstomas į butelius, suprojektuotus dizainerio Giorgetto Giugiaro. To paties, kuris kūrė ir „Ferrari“ išvaizdą. Iš šio regiono po pasaulį pasklinda patentuotasis Parmos kumpis (Prosciutto di Parma) ir aukščiausios klasės parmezanas (Parmigiano-Reggiano), tobulintas mažiausiai 800 metų.
Emilijos-Romanijos delikatesai vyrams: „Ferrari“ ir „Lamborghini“
„Ferrari“ muziejuje Maranelo miestelyje (Galleria Ferrari, Maranello) – raudonųjų automobilių kolekcija. Arba galimybė nusipirkti originalių „Formulės-1“ bolidų detalių. Būtų tikrai retas suvenyras. Ne per toliausiai ir dar vienas vyriškas muziejus – „Lamborghini“ (Sant’Agata Bolognese).
Bus tęsinys
Daugiau: