Ketvirtadalis vaikus auginančių porų nebendrauja
„Pas mus vis dar išlikęs supratimas, kad vyras ir moteris šeimoje – tik pareigomis pasidaliję vaidmenys, todėl vyro ir moters tarpusavio santykiai suvokiami labai funkciškai. Taip santuoka tampa labai pažeidžiama, nes mes jos nesuvokiame kaip artimų santykių poroje. O tai veikia ir santykius su vaikais“, - teigė mokslininkė Seime surengtoje diskusijoje „Valstybės ir šeimos bendradarbiavimas. Stipri šeima – pagrindas ekonominiam ir moraliniam visuomenės augimui“.
E. Laumenskaitė pristatė neseniai iniciatyvos „Augink atsakingai“ užsakymu bendrovės „Europos tyrimai“ atliktą tyrimą, kurio metu anonimiškai apklausta 500 Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 16 metų. Tyrimo objektas gana netradicinis – santykiai šeimoje. Jis parodė, kad net ketvirtadalis vaikus auginančių porų nepalaiko artimesnių tarpusavio santykių.
„Net ir tos poros, kurios sakė skiriančios laiko santykiams, iš tiesų tai daro atsitiktinai. Nėra supratimo, kad santykius reikia kurti. Didelė dalis respondentų net nesuprato klausimo, kai buvo klausiami, ar skiria laiko pabūti kartu. Kiti tai suprato kaip eilinį pasikalbėjimą vakare aktualiais reikalais, kai suguldo vaikus“, – tyrimo rezultatus komentavo E. Laumenskaitė.
51,6 proc. respondentų teigė rimčiau pasikalbantys su partneriu, išsakantys savo abejones, sunkumus tik esant reikalui, 16,6 proc. išimtinai kalba tik apie reikalus ir praktines problemas, 4,2 proc. neturi laiko bendrauti su vaikais, o 4 proc. neturi net tokio poreikio. Tik 36,4 proc. respondentų stengiasi kartu pabūti bent kartą per mėnesį.
Sociologės teigimu, kai moterims trūksta vyro dėmesio, ji dėmesį nukreipia į vaikus, sureikšmina bendravimą su jais, tačiau iš tiesų tai negerina tėvų ir vaikų tarpusavio santykių.
Kuo silpnesnis ryšys tarp tėvų, tuo dažniau problemos su vaikais spendžiamos pasitelkus išorinį atlygį – būsi geras, gausi dovanų. Todėl tėvai tampa vaikų įgeidžių įkaitais. Net penktadalis apklaustųjų problemas su vaikais spendžia patenkindami jų norus. Taigi bendriausia tyrimo išvada – tėvų ir vaikų santykiai artimesni tuomet, kai abu tėvai patys artimiau bendrauja. Be to, mažiau tarpusavyje bendraujančių tėvų požiūris į vaiko auklėjimą dažniau išsiskiria, todėl silpsta jų autoritetas, mažėja vaiko pasitikėjimas tėvais.
19 proc. šeimų pavyksta susitarti su savo vaikais tik tada, jeigu ką nors jiems pažada. Beveik 13 proc. respondentų teigia nesuprantantys savo vaiko, 12 proc. skundžiasi, kad vaikas nuo jų slepia savo problemas, 8 proc. prisipažįsta turintys per mažai laiko, kad užmegztų artimesnius santykius su vaiku. Net 25 proc. respondentų tikina tiesiog nesusišnekantys su savo atžalomis, tiek pat porų nepalaiko ir artimesnių tarpusavio santykių ir neskiria lako tarpusavio bendravimui.
Vyrams dalyvauti šeimos gyvenime neleidžia pačios moterys
„Pernelyg ilgai mes į šeimą žiūrėjome kaip į ūkinį-seksualinį vienetą ir matėme ją kaip struktūrą, kurioje svarbiausia, kaip pasidalinami vyro ir moters vaidmenys. Tačiau buvo pamiršta ta, kas iš tiesų svarbu šeimoje – santykiai. Tyrimai patvirtina, kad žema poros santykių kultūra silpnina ir santykius su vaikais“, - teigė E. Laumenskaitė.
Anot jos, moteris šiandien nori būti supermama ir šeima jai tampa antru darbu, gal net sunkesniu už pirmąjį. Ji stengiasi daugiau laiko nei vyras praleisti su vaiku, bet, sureikšmindama indėlį savo šeimoje, sumažina vyro indėlį, kuris taip pat tradiciškai iniciatyvą šeimoje atiduoda moteriai. Taip formuojasi supratimas, kad moteris atsakinga už šeimą, o vyras prisideda mažiau. Moteris norėtų, kad vyras labiau dalyvautų šeimos gyvenime, bet nesuvokia, kad tam reikia sumažinti savo prisiimtą atsakomybę, o apie tai šeimoje nesikalbama.
Ypač tai akivaizdu jaunose šeimose, kurios partneriai daug dirba ir bendrauja tik dalykiškai. Pora, neturinti laiko tarpusavio bendravimui, neturi laiko ir bendravimui su vaiku.
Anot mokslininkės, emocinių santykių grąžinimas į šeimą padėtų įveikti ir šį patriarchalinį stereotipą, pagal kurį vyras šeimos gyvenime dalyvauja mažiau nei moteris. Iš tiesų vyrai nevengtų atsakomybės, jei partneriai apie tai kalbėtųsi ir ieškotų kompromisų.
„Tai nėra tik psichologinis klausimas. Tai klausimas, kaip mes save suprantame: ar tik funkciškai – kažką padaryti, uždirbti pinigus, ar kaip asmenybę. Dabartinėje šeimoje vaikai negauna pasitikėjimo savimi ir kitais įgūdžių, todėl nemoka jo kurti ir kitoje aplinkoje. Tai susiję ir su žemu pilietiniu aktyvumu mūsų visuomenėje“, - įsitikinusi E. Laumenskaitė.
Kodėl Lietuvoje išauga mažai talentų
Atgaivinti emocinius santykius šeimoje užsimojo privataus verslo ir nevyriausybinių organizacijų tęstinė visuomeninės iniciatyvos „Augink atsakingai“ nacionalinė šeimų saviugdos programa „Šeimų universitetas“. Programa skatins tėvus kurti intensyvius tarpusavio santykius ir taip stiprinti savo ryšius su vaikais. Planuojama, kad programa tiesiogiai ar internetu per ketverius metus pasieks apie 100 tūkst. šeimų Lietuvoje – tai sudaro apie 40 proc. visų šalies šeimų, auginančių vaikus iki 16 metų.
Šis metodas, 40 metų naudojamas šeimų iš 60 pasaulio šalių, pagrįstas atvejo analize: tėvai analizuoja aprašytas kasdienes situacijas asmeniškai, diskutuoja apie jas šeimoje ir grupėse su kitomis šeimomis, dalijasi savo patirtimis, nuomonėmis ir taip ieško tinkamiausių sprendimų. Moderuoti diskusijas „Šeimų universitete“ šeimoms padės mokymus išėję savanoriai moderatoriai, kurie taps šio projekto lyderiais.
Anot vieno iš „Augink atsakingai“ bei „Šeimų universiteto“ iniciatorių „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio, Lietuvos žmonių verslumo indeksas yra kelis kartus mažesnis nei ES, talentų skaičius pas mus taip pat santykinai 10 kartų mažesnis nei kitose šalyse, nes mes kūrybiškumą dažnai nužudome dar vaikystėje. 70 proc. gyventojų neužsiima jokia visuomenine veikla, kai tuo tarpu statistinis švedas dalyvauja bet septyniuose būreliuose.
„Tvirta šeima yra stiprios visuomenės pamatas, lemiantis kitus esminius teigiamus pokyčius šalyje. Norėdami išauginti kūrybišką kartą, turime dirbti su šeimų problemų priežastimis – padėti tėvams stiprinti tarpusavio santykius ir skatinti atsakingą vaikų ugdymą, – įsitikinęs pranešėjas.
