Parlamentarai nepritarė nei vienam teisės akto projektui, tačiau atmesti jų nepajėgė, tad jie grąžinti tobulinti. Politikai baiminosi, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai gali būti dalinai arba visiškai privatizuojami, esą įstatymų projektuose nėra įtvirtinta jokių saugiklių.
„Jūs nieko nepasakėte apie saugiklius, kuriuos ketinate įdėti į šį įstatymą, kad mes galėtume jam pritarti“, - abejojo konservatorė-krikdemė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Aš nežinau, kodėl valstybė nesugeba valdyti valstybės įmonės, kodėl valstybė valdys geriau, jei bus visos akcijos valstybės rankose, kaip jūs aiškinate, ir manote, kad bendrovės veiklos nuostoliai sumažėtų, veikla tapotų pelninga...“, - stebėjosi konservatorius-krikdemas Kazimieras Kuzminskas, susidomėjęs, ar privataus kapitalo pritraukimas į oro uostų veiklą nereiškia akcijų pardavimo privatiems investuotojams.
Susisiekimo viceministras R. Vaštakas aiškino, jog oro uostams esant valstybės įmonėmis realiai išeina, kad visus sprendimus jų veikoje priima ministras, tad procedūros užtrunka neįtikėtinai ilgai.
„Neitų kalba apie jokį šitų akcinių bendrovių privatizavimą, tačiau esant akcinės bendrovės statusui atsiranda kitokios galimos uosto efektyvesnio valdymo formos ar metodai. Aš pasakysiu vieną pavyzdį – yra tarptautinių kompanijų, valdančių po penkiolika-dvidešimt oro uostų pasaulyje, ir galinčių daryti didelę įtaką skrydžių kompanijoms, keliant joms sąlygas. Tokiu būdu turint galimybę valdyti, galima turėti daugiau skrydžių“, - aiškino viceministras, bet jo argumentai liko neišgirsti.
DELFI anksčiau rašė, kad apie ketinimus į kai kurias valstybės įmones įsileisti privatų kapitalą kalbama Vyriausybės užsakymu parengtoje Ūkio ministerijos „Valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinėje apžvalgoje“.
Apžvalgoje minima, kad dalinė arba visiška privatizacija galėtų būti taikoma oro uostams Vilniuje ir Kaune, įmonei „Lietuvos jūros laivininkystė“, taip pat kalbama, jog bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomą krovos darbų finansinę veiklą galėtų vykdyti privatus sektorius, privatų sektorių norima įtraukti ir į svarbiausius Klaipėdos uosto savininko ir operatoriaus ateities plėtros projektus.
Dokumente taip pat sakoma, kad įmonės „Lietuvos paštas“ privatizavimas būtų neįmanomas dėl silpnos jos finansinės veiklos, ši galimybė nesvarstoma ir aptariant bendrovės „Klaipėdos naftą“ situaciją.
Pirmą kartą per dvidešimt metų suskaičiuota, kad valstybės valdomas turtas viršija 17 mlrd. Lt, tuo tarpu pernai dividendais gauta kiek daugiau nei 40 mln. Lt.
Ūkio ministras Dainius Kreivys anksčiau sakė, kad valstybės įmonių dividendai turėtų sudaryti iki 1,5 mlrd. Lt.
