Pasak UAB „Baltic Logistic System Vilnius“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus Gintaro Bingelio, siuntų pristatymo laikas turėtų paspartėti Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.„Tuomet atsiras galimybė sumažinti arba iš viso nesinaudoti tarpiniais sandėliais, – prognozuoja G. Bingelis. – Kelių transportas galės klientui garantuoti pristatymą tam tikrais terminais. Iki šiol to nebuvo įmanoma padaryti dėl neprognozuojamų eilių pasieniuose, muitinės darbo ar pasikeitimų reikalavimuose importuojant ar eksportuojant prekes“.
UAB „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Utkevičius pagrindiniu trukdžiu, sumažinančiu siuntų greitį, taip pat vadina muitinę. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių muitinės procedūros stabdo mūsų teikiamų paslaugų greitį, – apgailestauja M. Utkevičius. – Tačiau turiu pripažinti, kad bendradarbiavimas su Lietuvos muitine per pastaruosius kelerius metus labai pažengė, todėl šioje srityje viskas einą į gerąją pusę, o trukdžių patiriame vis mažiau“. Anot įmonės vadovo, gali būti ir įvairių kitų faktorių – pavyzdžiui, specialių reikalavimų, kuriuos taiko atskiros valstybės. Pavyzdžiui, JAV tokius reikalavimus taiko maisto siuntoms.
Prognozės dvejopos
UAB „Lex System“ direktorius Nerijus Čelkonas teigia, kad po gegužės 1 d. iš esmės sumažės muitinės formalumų laikas, procedūros bus paprastesnės. „Be to, pasieniuose turėtų išnykti eilės, padidės kelių transporto greitis. Tai įgalins sutaupyti 1–2 dienas bei sumažinti logistikos sąnaudas 2–5 proc. Siuntų vežimo paslauga gerokai atpigs ir turėtų tapti daug patrauklesnė“, – mano specialistas. Pasak jo, šis pasikeitimas bus reikšmingas ir paslaugos užsakovams. „Esame svarbi grandis daugelio mūsų klientų versle. Atsiverianti didelė rinka sukurs poreikį pigiai gabenti prekes po visą ES teritoriją“, – svarsto N. Čelkonas.
M. Utkevičius tikina, kad bus ne tik teigiamų pokyčių. „Prarasime muitinės tarpininkavimo pajamas ir pelną. Rinka bandys kompensuoti prarastas tarpininkavimo pajamas ir pelną, todėl didės konkurencija, – teigia jis. – Pagreitėjus siuntų pristatymui kelių transportu bus sunkiau konkuruoti siuntų, adresuotų į artimas šalis, segmente“.
Pasak M. Utkevičiaus, tikėtina, kad į rinką ateis daugiau smulkių kurjerių kompanijų.
Tarptautinių siuntų paslaugas teikiančių įmonių atstovai tikino, kad dėl muitinės procedūrų siunta į kaimynines šalis keliauja apie parą. „Pavyzdžiui, siunčiant dokumentų siuntą į Rygą ar Taliną, mūsų sistemoje ji būtinai pasiektų adresatą kitą darbo dieną iki 16.00 val., – teigia G. Bingelis. – O siuntos kaina priklauso nuo jos svorio ir atstumo“.
Verslininkai, siunčiantys siuntas į Maskvą ar tolimesnius miestus, tikina, jog jos keliauja ne kelias dienas, bet savaites. Tarptautinių siuntų gabenimo paslauga yra sąlygiškai brangi. Kurjerių paslaugomis dažniausiai naudojasi klientai, norintys siųsti išskirtinius krovinius: svarbius dokumentus, sutartis, optikos įrenginius, lazerius. Jei siuntinys keliauja pernelyg ilgai – kyla pasipiktinimas šias paslaugas teikiančia bendrove.
N. Čelkonas teigia, kad ypač skubius krovinius galima gabenti užsakomuoju lėktuvu, tačiau gabenimo kaina yra gana didelė. „Siuntos gabenimo kaina priklauso nuo pristatymo laiko“, – sako jis.
L. Čereška įsitikinęs, jog dėl šių priežasčių daugiausia įmonės perka siuntų gabenimo paslaugas, kai yra neatidėliotina būtinybė skubiai atsigabenti dokumentus, pavyzdžius, trūkstamą detalę. „Pasitaiko ir išskirtinių krovinių, – neslepia L. Čereška. – Kartais tenka gabenti kraujo mėginius“.
Lietuvoje logistikos kompanijų paslaugomis daugiausia naudojasi farmacijos įmonės, sudarančios apie 25 proc. visų klientų. Taip pat optikos – 20 proc., kosmetikos – 15 proc. bei kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujančios įmonės – 12 proc. Šiems verslo segmentams prekių paskirstymas yra ypač svarbus, nes prekių asortimentas ir paskirstymo geografija labai platūs, o užsakymai dažnai būna nedideli. Importuotojams nuostolinga patiems organizuoti logistikos darbus, dėl to šią funkciją patiki logistikos kompanijoms.
Specialistai teigia, kad labiausiai auga nedidelių siuntų, sveriančių apie 20 kg, gabenamų iš ES oro transportu, srautas. Pigiausiai, tačiau ilgiausiai tarptautines siuntas gabenti trunka jūrų transportu. Ši paslauga patogi, jeigu prekybos tinklui reikia atsigabenti prekių, pavyzdžiui, iš Azijos šalių.
Tarptautinių siuntų paslaugas teikiančių įmonių atstovai teigia, kad mažas siuntas labiausiai apsimoka gabenti oro transportu, o sunkesnes – žemės. Kurjeriai siuntas draudžia. Už papildomą mokestį siūloma apdrausti viso siuntinio vertę.
Rinka plečiasi
Specialistai teigia, jog tarptautinių siuntų rinka auga kartu su besivystančia ekonomika. Tiesa, pernai augimas nebuvo toks ženklus kaip ankstesniais metais. Bendras siuntų skaičius padidėjo apie 10 proc. Tarptautines siuntas gabenančių įmonių atstovai tikina, kad šios paslaugos rinka pernai išaugo apie 25 proc.„Tikslių rinkos tyrimų neturiu, tačiau iš patirties žinau, kad augant ekonomikai ir siuntų rinka auga tiek pat, – sako M. Utkevičius. – Kita vertus, pernai mažėjo aprangos ir tekstilės gamintojų siuntų, nes didieji užsakovai traukiasi iš Lietuvos dėl augančių gamybos sąnaudų“.
N. Čelkonas teigia, kad 2003 m. „Lex System“ metų apyvarta, palyginti su 2002 m., išaugo 32 proc., o siuntų skaičius – 40 proc.
Daug įtakos bendrovės augimui turėjo tai, kad vis daugėja įmonių, atsisakančių savo transporto padalinių. „Įmonės atsisako savo transporto padalinių ir samdo logistikos kompanijas, nes kurjerių teikiamos siuntų pristatymo paslaugos yra pigesnės ir kokybiškesnės“, – tikina N. Čelkonas. Pasak L. Čereškos, „TNT Lietuva“ pernai gabeno 26 proc. siuntų daugiau nei 2002 m.„Dominuoja mažos, iki 15 kg sveriančios siuntos, – kalba jis. – Jų keliai driekiasi į tas valstybes, su kuriomis Lietuva turi glaudžiausius ekonominius ryšius – Vokietiją, Didžiąją Britaniją bei Skandinavijos šalis“.
M. Utkevičius teigia, kad „DHL Lietuva“ gabentų tarptautinių siuntų skaičius pernai išaugo apie 10 proc. G. Bingelis sako, jog „Baltic Logistic System Vilnius“ tarptautinių siuntų apimtys 2003 m. išaugo apie 22 proc.
