Tyrimui vadovavusi Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Melanie Mallers sakė: „Kai atliekami su vaikų auklėjimu susiję tyrimai, paprastai domimasi santykiais su motina.“
„Tačiau kaip rodo mūsų tyrimai, tėvas irgi atlieka unikalų ir svarbų vaidmenį, lemiantį jo vaikų psichinę sveikatą vėlesniame amžiuje.“
Tyrimo metu buvo vykdomos trumpos apklausos telefonu, kuriose dalyvavo 912 suaugusių vyrų ir moterų. Jie aštuonias dienas kasdien turėjo papasakoti apie tai, kaip jiems tą dieną sekėsi.
Apklausos vykdytojus labiausiai domino psichologinė ir emocinė dalyvių būklė - ar jie jautėsi apimti depresijos, nervingi, liūdni, ar tą dieną patyrė stresinių situacijų. Šios situacijos buvo apibūdintos kaip ginčai, nesutarimai, su darbu ir šeima susijusi įtampa bei diskriminacija.
Dalyviai taip pat turėjo apibūdinti savo santykių su motina ir tėvu kokybę vaikystėje. Jie turėjo atsakyti į tokius klausimus kaip „Kiek laiko ir dėmesio jums skirdavo mama, kai jums to reikėjo?“, „Kaip įvertintumėte santykius su mama, kai augote?“
Tokie patys klausimai buvo užduodami ir apie tėvus. Tyrėjai atsižvelgė į amžių, tėvų pajamas praeityje, dabartines dalyvių pajamas, neurotiškumą ir tai, ar tėvai dar gyvi.
Profesorė M. Mallers ir jos komanda nustatė, kad dalyvių santykiai su motina paprastai buvo geresni nei su tėvu. Kad jų santykiai su motina geri, teigė daugiau vyrų nei moterų.
Tie žmonės, kurie savo santykius su motina vadino gerais, patyrė 3 proc. mažiau streso nei tie, kurių santykiai buvo prasti.
Profesorė M. Mallers sakė: „Nemanau, kad šie rezultatai stebinantys, nes anksčiau atlikti tyrimai buvo parodę, kad motinos yra svarbiausias rūpesčio ir paguodos šaltinis.“
„Tačiau mus nustebino rezultatai, gauti išanalizavus dalyvių santykius su tėvu ir jų reakcijas į kasdien patiriamą stresą.“
Paaiškėjo, kad vyrai, kurių santykiai su tėvu vaikystėje buvo geri, susidūrę su kasdienėmis stresinėmis situacijomis išlikdavo ramesni nei tie, kurių santykiai buvo prasti. Moterų grupėje ši tendencija nebuvo tokia žymi.
Profesorė M. Mallers sakė, kad santykių su motina ir tėvu kokybė turėjo įtakos tam, su kiek stresinių situacijų dalyviai kasdien susidurdavo. Kitaip tariant, jei jų santykiai vaikystėje su abiem tėvais buvo prasti, jie per 8 dienas trukusią apklausą teigė susidūrę su daugiau stresinių situacijų nei tie, kurių santykiai su abiem tėvais buvo geri.
M. Mallers sakė: „Galbūt rūpestingi ir dėmesingi tėvai suteikia vaikams patirčių ir įgūdžių, kurie reikalingi, kad vaikas sugebėtų palaikyti geresnius santykius su aplinkiniais - tiek vaikystėje, tiek suaugus.“
Ji sakė, kad sudėtinga paaiškinti, kodėl vyrų santykiai su tėvu turėjo tiek įtakos jų emocinėms reakcijoms į stresą, ypač dėl to, kad šiame tyrime dalyvavo įvairiausio amžiaus suaugę vyrai, kurie augo JAV skirtingais periodais.
Profesorė M. Mallers pridūrė: „Nuo tada, kai vyriausieji dalyviai buvo vaikai, tėvų vaidmuo smarkiai pasikeitė.“
„Mes žinome, kad tėvams būdingas unikalus bendravimo su savo vaikais, ypač sūnumis, stilius.“
„Reikia atlikti tolimesnius tyrimus, kurie suteiktų daugiau informacijos apie motinų ir tėvų įtaką emociniams vaikų potyriams.“
Profesorė M. Mallers tyrimų išvadas pristatė 118-oje kasmetinėje Amerikos psichologų asociacijos konvencijoje, vykusioje San Diege.
