Snapučiai, ypač užsienio literatūroje, dažnai painiojami su pelargonijomis ir vadinami vienu vardu – Geranium. Iš tikrųjų Geranium yra snapučių genties vardas, kilęs ir graikiško žodžio geranos ‘gervė’. Ir lietuviškai šie augalai kartais vadinami gandrasnapiais, gandražolėmis, garniukais, starkasnapiais.
Mylėti yra už ką
Nereiklūs, beveik nepuolami ligų ir kenkėjų augalai patraukė augintojų dėmesį ir dabar jau regimi įvairiuose gėlynuose. Ypač tinka laukinių gėlių kompozicijoms ir kaimiško stiliaus sodams. Nors „Lietuvos floroje“ aprašoma 14 rūšių, iš jų verta auginti tik kelias ir daug naujų veisių. Dabar snapučiai gali sužavėti ne tik žiedais, bet ir lapų formomis bei spalvomis.
Pirmiausia pastebimi ilgakočiai plaštakiškai skiautėti arba į 3–9 dalis giliai suskaldyti lapai. Žiedai įvairių spalvų: nuo baltos iki tamsiai raudonos ir mėlynos. Ir kerų dydžiai labai skiriasi – nuo 15 cm iki beveik 1 m aukščio.
Dauguma snapučių nereiklūs ir nesunkiai ištveria klimato pokyčius – tiek sausras, tiek vėsų ir lietingą orą. Jie greitai suveši. Žemų rūšių augalai gėlyne sudaro kilimėlius, o aukštos – kupstus kaip pagalves. Kadangi turi gražiai suskaidytus lapus, net ir nežydėdami atrodo puikiai.
Vis dėlto snapučiai nėra pagrindiniai tipiško gėlyno gyventojai. Jie labiau tinka tarpams tarp kitų gėlių užpildyti ir savo švelniais žiedeliais neužstoja dominuojančių augalų. Tik laukinių gėlių soduose stambiosios rūšys gali būti pagrindiniais akcentais. Snapučiai ažūrine lapija gražiai papildo stambialapių augalų draugiją, o žemi, sudarantys tankius kupstelius tinka kraštams apsodinti.
Skirtingų rūšių ir veislių snapučiais galima ne tik pamarginti gėlyną, bet ir jį užpildyti žiedais nuo pavasario iki pat rudens. Pirmieji žiedai pasirodo balandį, o vėlyviausi – net spalį.
Paprastos priežiūros taisyklės
*Apie visus snapučius galima pasakyti tą patį – nereiklūs. Vis dėlto gražiausi augs saulėtoje vietoje, derlingame priemolyje. Tinka ir priesmėlis, tik skurdžią smėlio dirvą reikia pagerinti įmaišant komposto. Užmirkstančiose vietose greitai supūva.
*Trumpas sausras snapučiai pakenčia nesunkiai, bet, jei ilgai nelyja ir karšta, tenka laistyti.
*Tręšti reikia visai nedaug, užtenka kasmet pabarstyti šviežio komposto.
*Lengviausia snapučius dauginti kerelių dalimis pavasarį. Išskirstyti galima ir po vieną daigelį. Daigai sodinami 15–30 cm atstumais, atsižvelgiant į nuo veislės augumą.
*Sėklos sėjamos į dėžutes pavasarį. Paaugę daigeliai persodinami į atskirus vazonėlius. Vasarai baigiantis juos galima sodinti į nuolatinę vietą gėlyne. Kitais metais žydės.
*Peržydėjusių augalų stiebus nupjaukite, kad kerai neprarastų dekoratyvumo.
*Žiemop lapai visai nupjaunami. Nors snapučiai gerai žiemoja nepridengti, verčiau pamulčiuokite kompostu ar durpėmis. Veislės, ypač puošnesnės, yra ne tokios ištvermingos kaip rūšiniai augalai.
