Kornvalio grafystė gali pasiūlyti tai, ką pasaulis įvardys „geriausia iš visų“. Perplaukus upę Tamar iš kaimyninės Devono grafystės pusės, iškart patenki tarsi į kitą pasaulį - kupiną paslapčių, traukos, žadinantį smalsumą bei įkvėpiantį. Kai kurios vietos primena Viduržemio jūros valstybes, tačiau tik britų kultūrą byloja papročiai, manieros, valiuta bei kalba (Kornvalio daugumos vietovių pavadinimai skamba egzotiškai skirtingai nuo kitų šalyje).
Kornvalis - grafystė, šalis ar vieta, kuriai priklauso legendos ir fantazijų gausybė. Tai karaliaus Artūro šalis, riterių gimtinė. Riterių dvasia čia gyva ir šių dienų kasdienybėje. Kornvalyje gyveno elfai, kontrabandininkai, piratai, sudužusių laivų plėšikai ir šalia jų - Šventieji. Visa tai apipinta dar senesnių, paslaptingų senovės kultūrų įvairiomis medžioklės relikvijomis.
Šio regiono peizažą ženklina ūkanotos ir uolėtos pakrantės, priešistoriniai didžiuliai akmenys, gundantys įminti jų vis dar neatskleistas paslaptis, senovinės kapavietės; pakibusios ant stačių uolų krašto virš amžinai grėsmingai riaumojančio vandenyno pilys, kalvų fortai. Itin ryškiai žalias vasaros Kornvalio pievas puošia gausios karvių bandos bei avių kaimenės.
Kornvalio pilys gausiai išbarstytos kartu su niūriais griuvėsiais bei krūvomis senų garvežių depo - grafystės simboliais, menančiais kadaise gyvą ir pelningą alavo ir natrio kalnakasybos industriją. Tačiau labiausiai išraiškingas ir įspūdingas šių dienų Kornvalio turtas yra jo žmonės, išlaikantys savo galybę, jėgą, demonstruojantys kantrybę prieš šiurkščią ir negailestingą ekonominę realybę. Kornvalio žmonės orūs ir nepalūžtantys. Jie labai svetingi ir draugiški. Širdžiai malonu tarp jų būti.
Regiono identitetas neatskiriamas nuo jo jūrinio gyvenimo bei su jūra susijusios istorijos. Apie 300 mylių (482 km) nusidriekiančiose pakrantėse klajoja senųjų, čia vadinamų „laisvųjų pirklių“ dvasia. Seni jų vardų „užrašai“ užslaptinti jais išmargintose pakrančių uolų skliautuose ar išskaptuoti urvuose, paslaptinguose tuneliuose, ar kerpių bei sąmanų apdengti nepakartojamai žavinguose ir jaukiuose kiemuose.
Šalia spalvingų kontrabandos bei piratų gyvenimo prisiminimų Kornvalio lankytojus šiandien žavi aktyvi gausi žuvies pramonė, sudarytos galimybės vaišintis ką tik vandenyne sužvejota ir ypač skaniai, čia pat, žmonių akyse, paruošta žuvimi, prekiaujama jaukiose pakrančių užeigose. Lankytojus ir svečius sužavi, „pagauna“, uostų bruzdesys, bei grafystės didžiadvasiškumo bei gyvenimo geismo ir džiaugsmo tradicijos, kurias puoselėja ir saugo žvejų namai ir valtys, išbarstyti gelbėjimo punktai bei pakrančių švyturiai.
Kornvalyje gausu turtų: tai auksiniai paplūdimiai, mėlyni vandenys, Žemės krašto (Land‘s End) pusiasalis, miškingos įlankos, nesuskaičiuojama gausybė bažnyčių, kurių tarpe savo didybe puikuojasi Lančestono šv. Marijos Magdalietės, garsėjanti savo granito skulptūrų sienomis, bei įžymioji Truro katedra; tūkstančiai pilių ir tik Kornvaliui būdingos architektūros stebuklingųjų gyvenamųjų namukų, išsimėčiusių grupelėmis ar po vieną upių slėniuose ar ant kalvų, vandenyno pakrantėse, šimtai ūksmingose parkuose skendinčių senų samanotų dvarų.
Grafystėje daug turtingų meno galerijų, nuostabios širdį ir protą užburiančios poezijos. Kornvalio virtuvės ypatumas- tik šviežia produkcija, ypač žuvis, aviena, vietinės gamybos vynai. Vien pieno skonis koks! Kornvalio grafystėje daug „šventų“ pavadinimų: šv. Jurgis, šv. Mykolas, šv.Justas ir pan.(tai miestai). Čia visi skuba aplankyti garsiąją kunigų uolą.
Trys vietos reprezentacinės, jas būtina pamatyti: Žemės Kraštas (Land‘s End), Driežo taškas (Lizard point) ir Tintagel'io pilis. Į Žemės Kraštą vykstama iš Penzansos miesto.
Penzansa yra ypač dėkingoje vietoje, jos auksiniai paplūdimiai nusidriekę šv. Mykolo kalno papėdėje. Tai šilčiausia vieta Britanijoje, atsisukusi į pietus, visuomet saulėta. Artėjant prie Penzansos, aiškiai matyti miestą gaubianti spinduliuojanti aureolė, iškart apgaubia pietietiško stiliaus šiluma ir brizas. Čia niekada nebūna minusinės temperatūros, niekada neiškrenta sniegas. Čia gausiai žaliuoja palmės ir žydi įvairiaspalvės gėlės.
Penzansoje prasideda vartai į Žemės Karašto pusiasalį; iš čia keliaujama ir į Sicilijos salas - malūnsparniu ar plaukiama laivu. Karaliaus Edvardo III laikais čia vykdavo savaitiniai turgūs, tačiau kai 1595m. ispanai išsilaipino į salos krantus, buvo sudeginti pakrančių kaimai (Paul,Mousehole ir Newlyn), o Penzansa paversta griuvėsiais.
Penzansa turi „piratų miesto titulą“, ir čia kas žingsnis įamžinti prisiminimai apie juos. Iš Penzansos keliaujama į Žemės Kraštą. Tai vakarinis Britanijos taškas, nuo čia iki Amerikos nėra nieko, išskyrus Sicilijos septynias saleles ir vandenyno platybes. Senovės Romėnai šią vietą vadino „audrų krėslas“. Dabar tai sukomercinta ir gausiai žmonių lankoma vieta, kompleksas viešbučių, kavinių, paukščių stebėjimo vietos.
Diežo Taškas (Lizard point) - pietinis Anglijos taškas, svaiginantis gamtos grožiu - stačios pakrantės ir bedugnėje kunkuliuojantis, į uolas dūžtantis vandenynas.
Psichiatrams ši vieta žinoma kaip suicidų vieta. Gegužės mėn. jaunoje šeimoje mirus penkerių metų neįgaliam vienturčiui sūneliui, jauni ir turtingi tėvai atvežė jo kūnelį ir žaisliukus, sudėjo prie olos, o patys susikibę nušoko nuo uolos. Visą Britaniją sukrėtė meilės ir mirties sandūra. Pagrindinių dienraščių pirmuose puslapiuose buvo spausdinami įvairių specialistų pasisakymai - psichiatrų, psichologų, filosofų, rašytojų, poetų, kunigų, juristų, politikų - buvo svarstoma gyvybės prasmė ir vertė. Šalia reiškiamos užuojautos dėl vienas kitą karštai mylėjusių šeimos narių žūties, skaitytojai buvo kviečiami branginti gyvenimą.
Po Kornvalį gera keliauti - tiek automobiliu, tiek traukiniu. Įvairios kelionei būdingos smulkmenos čia tarnauja keliautojų patogumui, malonumui, sklandumui. Gera nuotaika užtikrinta, ją „kažkas“ iš anksto jau būna pasirūpinęs. Pastebima drausmė, tvarka ir komfortas čia yra tapę savaime suprantamais. Kelionės po Kornvalį yra saugios ir malonios.
Tintagel'is, minimas Artūro legendoje, tarsi magnetas traukia žmones. Vien pilis kasmet sulaukia iki 130 000 lankytojų, tad sunku čia tikėtis mistinės ramybės. Vis tik geidžiantiems siūloma atvykti vėlai popietę, kai lankytojų gretos skirstosi. Sunku patikėti, kaip ši pilis galėjo atlaikyti puolimus ir niokojimus. Stovi ant iškyšulio, vietinių dar vadinamo sala, tragiškai juodos spalvos uolų. Pasiekiama praėjus siauru tilteliu.
Kiekvienam vyrui, pretenduojančiam bent į riterio iliuziją ir norinčiam pasitikrinti savo vyriškumo identitetą, palinkėčiau bent porą dienų paklajoti Kornvalyje ir kvėptelėti riteriškos dvasios bei vyriškos garbės oro. Aplinka su veikiančia bei gyvuojančia galia. Prieš pilį - nieko daugiau, tik po kojomis griaudžiantis Atlantas ir jo nepažabojama aistra. O šalia - dvylikos riterių apvalusis stalas, už kurio susėdę vyrai diskutuoja apie garbę, kaip pagrindinį gyvasties jausmą. Kornvalio grafas Ričiardas, Henrio III brolis, pradėjo pilies statybą XIII ame amžiuje. Dabar ji virtusi griuvėsiais, bet dvasia gyva.
Vilniaus m. psichikos sveikatos centro (Vasaros g. 5) konsultuojanti psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė.
