Laikraštis penktadienio publikacijoje atkreipia dėmesį į Estijos valdančiųjų partijų sutarimą siekti, kad jų šalis taikytų griežčiausias ES energetikos paketo nuostatas ir įpareigotų „Eesti Gaas" atsisakyti magistralinių dujotiekių.
Lietuva taip pat siekia, kad magistralinio dujų perdavimo tinklas nebebūtų valdomas „Lietuvos dujų”, kurių didžiausi akcininkai yra Vokietijos „E.ON Ruhrgas International” ir Rusijos „Gazprom”.
"Tokiu būdu Baltijos šalys viliasi sukurti konkurencines sąlygas savo dujų rinkoje ir sumažinti dujų kainas", - rašo „Kommersant”.
„Kol neįvyko atskyrimas, neturime jokio pagrindo manyti, kad iki mūsų bus atvesti kiti dujų tiekimo tinklai, išskyrus „Gazprom”, - Rusijos laikraštis cituoja Estijos premjerą Andrusą Ansipą.
„Eesti Gaas" - monopolistas ir vienintelė kompanija, užsiimanti rusiškų dujų transportavimu ir paskirstymu bei pardavimu Estijai. Jos akcininkai yra „Gazprom” (37 proc.), E.ON Ruhrgas AG (33,66 proc.), „Fortum" (17,72 proc.), „Itera Latvija" (9,85 proc.) ir smulkieji akcininkai (1,75 proc.).
Anot laikraščio, realizuoti griežčiausią ES variantą Estija imasi, nes nesugebėjo kitais būdais gauti mažesnių dujų kainų.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neseniai yra sakęs, kad kol kas „Gazprom” naudojasi monopoline padėtimi, todėl 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje.