Pagrindinių
pasaulio akcijų rinkų indeksai ir jų savaitiniai
pokyčiai:
Dow
Jones |
10990,41 | -0,14
proc. |
Nasdaq | 2149,44 | -4,51
proc. |
Nikkei | 13261,84 | +3,8
proc. |
FTSE | 5809,6 | -1,36
proc. |
Vienas
iš svarbesnių įvykių JAV, teigiamai paveiksiantis ir akcijų kainas
biržoje,
yra mokesčių mažinimas. Kitą savaitę mokesčių mažinimo teisiniai
aktai
jau turėtų pasiekti JAV prezidentą. Kongresas yra
patvirtinęs 11 metų mokesčių mažinimo programą, per kurią
mokesčių
našta turėtų sumažėti 1,35 trln. JAV dolerių.
JAV
iždo atstovai prognozuoja, kad mokesčių mažinimo poveikis nebus
vienkartinis
- šis sumažinimas turėtų sukurti papildomą 0,5 proc. bendrojo vidaus
produkto
augimą kasmet. Plačiau apie tai galite paskaityti CBS
Marketwatch tinklapyje.
Be
mokesčių, JAV laukiama ir palūkanų mažinimo. Paskelbti duomenys, kad
nedarbo
lygis gegužę išaugo iki 4,4 proc. atgaivino ar sustiprino
investuotojų
viltis, kad mėnesio pabaigoje palūkanos bus sumažintos dar 25 proc.
punktais.
Situacijos darbo rinkoje komentarą galite rasti Di
smal.com
tinklapyje.
Paskelbti
automobilių pardavimų duomenys rodo, jog automobilių rinka po
truputį
atsigauna. Nepaisant to, kad gegužę, lyginant su tuo pačiu
laikotarpiu
pernai, automobilių pardavimai sumažėjo 1,2 proc., tai yra
geriausiais
rodiklis nuo praeitų metų rugsėjo. Automobilių rinkos analizę galite
perskaityti
tinklapyje.
Praėjusią
savaitę nutrūko dviejų telekomunikacijų kompanijų - Prancūzijos
Alcatel
ir JAV Lucent derybos dėl susijungimo, nes šalims nepavyko
susitarti
dėl to, kas vadovaus susijungusiai kompanijai. Lucent atstovai
norėjo,
kad tai būtų lygių šalių susijungimas, o Alcatel pageidavo turėti
lemiamą
balsą.
Susijungimas buvo
daug svarbesnis kamuojamai problemų JAV bendrovei Lucent, kurios
vadovybė
buvo sutikusi, kad Alcatel nemokėtų premijos virš rinkos kainos.
Iškart
po to, kai paskelbta apie tai, kad 23 mlrd. JAV dolerių vertės
susijungimas
žlugo, Lucent pradėjo svarstyti kitas kapitalo pritraukimo
galimybes,
tarp jų ir vieno iš optinę įrangą gaminančių padalinių pritraukimą.
Investuotojų
pasitikėjimas Lucent yra smukęs - nuo to laiko, kai buvo paskelbta
apie
galimą susijungimą su Alcatel, bendrovės akcijų kaina smuko 21
proc.
Alcatel verslui šis
susijungimas nebuvo būtinas, o investuotojams nerimaujant dėl to,
kad
už Lucent bus mokama per daug, Prancūzijos bendrovės akcijų kaina
smuko.
Buvo tikinčių, kad ji pakils tada, kai bus paskelbta apie sandorio
nutraukimą,
tačiau taip neatsitiko. Alcatel po to, kai nutrūko derybos su
Lucent,
paskelbė perspėjimą, jog pelnas bus mažesnis nei tikėtasi, o
kompanija
turės nurašyti 2,6 mlrd. JAV dolerių vertės turto. Nuo to laiko, kai
buvo
paskelbta apie derybas su Lucent, bendrovės akcijų kaina smuko 13
proc.
Visą
Alcatel bandymo įsigyti Lucent istoriją galite rasti "Financ
ial
times" tinklapyje.
Europoje
vėl sustiprėjo nerimas dėl telekomunikacijų bendrovių
įsipareigojimų,
o bendrovių akcininkai ypatingai džiaugtis neturi kuo. Grafike
galite
matyti santykinį Europos telekomų pelningumą lyginant su FTSE 100
indeksu.
Penktadienį
Olandijos telekomunikacijų bendrovės KPN akcijos atpigo 15
proc.,
o tai nulėmė "Financial times" pranešimas apie tai, kad
KPN
ruošiasi išleisti antrą pagal dydį Europoje teisių emisiją. Akcijos
būtų
parduodamos su maždaug 50 proc. nuolaida, o tokiu būdu ketinama
pritraukti
5 - 5,5 mlrd. eurų.
Neseniai
smarkiai atpigintą teisių emisiją išleido British Telecom, o
tai
daryti Europos telekomunikacijų kompanijas verčia didelės skolos,
prisiimtos
varžybose dėl trečios kartos mobiliojo ryšio licencijų ir plečiant
tinklus.
KPN skolos siekia apie 22 mlrd. eurų, o palūkanoms mokėti
išleidžiamas
beveik visas 2,2 mlrd. eurų pelnas prieš palūkanas ir mokesčius
(EBIT).
Didelės skolos riboja galimybes investuoti, o pritraukti kapitalo
kitais
būdais sunku dėl akcijų rinkų nuosmukio. Plačiau apie KPN teisių
emisiją
galite paskaityti "Financ
ial
times" tinklapyje.
Vokietijoje
nerimaujama, kad ir taip nuostolius kenčiantys Deutsche
Telekom
akcininkai jų gali patirti dar daugiau. Ketvirtadienį Vokietijos
telekomunikacijų
bendrovė baigė JAV bendrovės Voicestream įsigijimą. Už
nuostolingai
dirbančią Voicestream buvo sumokėta 4,9 mlrd. eurų ir 1,2 mlrd.
naujai
išleistų Deutsche Telekom akcijų. Būtent šiomis akcijomis ir
pradedama
prekiauti pirmadienį. Vidutinė Deutsche Telekom dienos apyvarta
siekia
tik 50 mln. akcijų, todėl baiminamasi, jog padidėjusi pasiūla gali
nusmukdyti
ir taip jau smukusią bendrovės akcijų kainą. Plačiau apie tai galite
paskaityti
tinklapyje.
Daugelyje
Centrinės Europos biržų akcijų kainos kilo, tačiau 20 didžiausios
kapitalizacijos
Lenkijos biržos kompanijų indeksas WIG 20 per savaitę nusmuko 1
proc.
Dar savaite anksčiau Lenkijos biržoje buvo pasiektas aukščiausias
mėnesio
taškas, todėl investuotojai dabar nusiiminėjo pelnus.
Didžiausią
smukimą tarp WIG 20 indekso kompanijų patyrė Elektrim
akcijos.
Šios bendrovės nuosavybės vertybiniai popieriai atpigo 9,3 proc.,
tačiau
reikia pastebėti, kad dar prieš savaitę šios akcijos buvo
pabrangusios
apie 20 proc. Investuotojai laukia stebėtojų tarybos sprendimo dėl
Elektrim
ateities. Perimti šios telekomunikacijų bendrovės kontrolę siekia
Deutsche
Telekom ir Prancūzijos Vivendi.
Čekijoje
investuotojus labiausiai traukė privatizuojamų bendrovių akcijos.
Komercni
Banka akcijos pasiekė trijų metų aukščiausią tašką, o šio banko
privatizacija
jau yra baigiamajame etape. Valstybė parduoda 60 proc. akcijų,
kurias
siekia įsigyti trys pirkėjai. Vietos makleriai teigia, kad valstybė
už
akcijas gali gauti apie 40 proc. daugiau nei jos kainuoja
rinkoje.
Rusijoje
vienas iš svarbiausių įvykių buvo "Gazprom" vadovų
pasikeitimas.
Iš vadovo posto buvo priverstas pasitraukti Remas Viachirevas, o į
jo
vietą paskirtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmogus Aleksejus
Mileris.
Rinka į šiuos pasikeitimus reagavo teigiamai - akcijos brango, o
investuotojai
tikisi, kad bendrovė taps skaidresnė.
Apie tai, kokios užduotys
laukia naujo "Gazprom" vadovo, galite paskaityti