Kurį laiką jaučiau visišką ramybę viduj, bet pastaruoju metu mane pradėjo persekioti mintys, kada, kaip ir su kuo TAI įvyko (pasak jo, tai buvo vienos nakties nuotykis, kuris įvyko dėl girtumo). Suprantu, kad apie tai galvoti nereikia, nes taip tik kankinu save. Bet nieko negaliu padaryti... Patarkite man, prašau, kaip įveikti šias mintis?...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Išdavystė, kokia ji bebūtų, pareikalauja iš abiejų poros atstovų nemažai pastangų, norint tęsti buvusius santykius. Net ir atleidus tokį įvykį, jis kurį laiką tampa vyraujančia bendravimo ir išgyvenimų tema. Dėl to tiek išduotasis, tiek tas, kuris neatsilaikė pagundai, turi priimti šį procesą ir nebandyti slopinti jausmų anksčiau, nei jie gali išblėsti.
Jūsų noras žinoti smulkmenas apie išdavystės įvykį greičiausiai yra susijęs su bandymu suprasti, kas vyko su partneriu, o tuo pačiu ir su jūsų santykiais, jog jis pasirinko neištikimybę.
Manymas, kad tokias mintis reikia slopinti, nėra visiškai teisingas. Svarbu jas kreipti konstruktyvaus mąstymo link, kurio metu bandytumėte labiau įsigilinti ne tik į savo skausmą, bet ir į draugo situaciją. To reikia ne tam, kad atrastumėte pateisinimus, tačiau tam, kad galėtumėte lengviau atleisti jam, o tuo pačiu ir sau.
Įkyrūs klausimai, kaip, kas ir kodėl atsitiko, dažnai yra susiję su kalte ir galvojimu, o kaip galėjome užkirsti nemalonius įvykius. Išdavystė gali tapti erdve galvoti apie jūsų santykius, jų kokybę, svarbą kiekvienam iš jūsų, pasiryžimus, tikslus ir panašius dalykus. Čia reikėtų įvardinti, kas lėmė neištikimybę ir kas nuo jos galėtų apsaugoti, tiek asmeninių pasirinkimų ir tvirtumo lygmenyje, tiek santykių kontekste. Jus išdavęs ir apie tai informavęs partneris turėtų prisiimti atsakomybę už tai ir skirti laiko bei pastangų šios situacijos sukeltiems išgyvenimams.
Nors minčių nereikėtų labai slopinti, visgi jei jos pradeda per daug slėgti, galima jas išreikšti. Čia padėtų rašymas, piešimas. Kartais verta ramybės neduodančius klausimus paversti kokiu nors aiškiu konkrečiu objektu, kurį savo vaizduotėje, popieriaus lape ar pasitelkus kitokius būdus, būtų galima nuraminti, pačiai išreikšti (išpiešti, aprašyti ir panašiai). Šis metodas kuriam laikui padeda susigyventi su esama situacija. Tuo pačiu užplūdus ypatingai dideliems savęs gailesčio ir pasimetimo momentams, yra kur kas lengviau suprasti konkretų objektą, įkūnijantį jūsų baimes, neramumus, nei padrikus klausimus ir jausmus.
Stiprybės
Vaida
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
