Iki šiol dažnai pasitaikydavo, kad turintys negalią, netrukdančią judėti nei vairuoti, vairuotojai užimdavo šias vietas, o žmogui, kuris išvažiuoti iš mašinos gali tik vežimėliu, nebebūdavo kur sustoti. Tad nuo šiol teisę naudoti tiek skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, tiek ir teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turės galimybę tik sunkią negalią turintys asmenys.
Tvarka buvo pakeista atsižvelgus į tai, kad į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreipėsi neįgaliųjų asociacijų (Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos paraplegikų asociacija, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija) atstovai.
Jų manymu, šia teise turėtų naudotis tik judėjimo sutrikimus turintys asmenys. Iki šiol vežimėliu judantis asmuo praktiškai neturėjo galimybės naudotis pagal ženklinimą jam skirta automobilio stovėjimo vieta, nes tokią teisę turėjo ir be sunkumų vaikščiojantys neįgalūs asmenys. Šios vietos būna nuolat užimtos. Tokiems pasiūlymams pritarė ir Neįgaliųjų reikalų taryba.
Norime atkreipti dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių XXIII skyriuje „Neįgaliųjų transporto priemonių eismas“ 188 punkte nustatyta, kad vairuotojas gali turėti arba skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Jie skiriasi tuo, kad Neįgaliojo kortelė, išduodama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, yra dokumentas, leidžiantis naudotis automobilio statymo lengvata ir kitose Europos Sąjungos valstybėse pagal jų įstatymus. Ji išduodama pateikus atitinkamus dokumentus nemokamai. Ženklą „Neįgalusis“ galima nusipirkti prekybos vietose. Juo naudojantis reikia turėti neįgaliojo pažymėjimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia vairuotojus elgtis draugiškai ir pagarbiai, neužimti žmonėms su sunkia negalia skirtų stovėjimo vietų.
Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:
1. Fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems yra nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis.
2. Fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis.
3. Socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji.
4. Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems.
Teisę įsigyti Neįgaliojo kortelę turi:
1. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
2. Pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
3. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžių sukakusiems asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių;
4. Asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
