Internete daug skaičiau apie tokius vampyrus, manau, kad jo tipas yra vargšelis, nes pastebėjau, kad visada man tenka guosti ir panašiai. Jo problemos yra labai jau svarbios, o į manąsias nekreipia dėmesio, prašau, padėkit, kaip man apsisaugoti nuo jo tokių „išpuolių“.
Palikti draugo nenoriu, nes ne visą laiką jis „vampyrauja“, būna tikrai gražių akimirkų, kai gerai sutariam savaitę ar daugiau, bet kai užeina jo tokie „priepuoliai“, tai mane išsekina ilgam. Gal yra kokių nors būdų kaip biolauką užsidaryti? Ar panašiai?
Šiaip esu pratusi prie tokių vampyrų, nes tenka gyventi su močiute, kuri yra „plepė“ ir gali nesustodama plepėti. Bet gyvendama su ja kažkaip jau išmokau užsidaryti, kartais įsivaizduoju, kad jos net nėra, ji tik mano fantazijos padarinys, tada kažkaip nekreipiu dėmesio į jos kalbas, nors, aišku, kartais ir tai sekina.
Bet su draugu kažkaip visai kitaip, gal dėl to kad jo „tipas“ kitoks, bet taip kartais išsekina, kad baisu, ankščiau, kol nesuprasdavau, kas yra, galvodavau, kad gal tikrai man kažkas negerai, gal aš kalta, kad nemoku gerai savo jausmų išreikšti, bet dabar tikrai supratau, kad mano draugas yra „vampyras“.
Labai tikiuosi, kad gal kaip nors man pagelbėsit, gal kokių būdų yra kaip apsisaugoti nuo jo „išpuolių“? Ir jei pavyktų apsisaugoti, tai ar nepajutęs, kad negauna iš manęs energijos, nepaliktų manęs? Gal yra kokių būdų, kaip nuslopinti jo tą „vampyrizmą“, bet kartu ir neišsiskirti. Tikiuosi, kad pagelbėsit, nes per šitą savo problemą per naktis negaliu užmigti.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Turėtų būti ne taip lengva būti su žmogumi, kurį suvokiate kaip vampyrą, vagiantį iš jūsų energiją. Asmenį, kuriam esate reikalinga, kad jis kaip kokia baterija pasikrautų ir egzistuotų toliau. Perskaičiusi jūsų laišką, pirmiausia susimąsčiau, ar tikrai jį siuntėte tinkamu adresu, nes psichologija ir parapsichologija santykius tarp žmonių aiškina kiek kitokiais būdais, o jūsų naudojami terminai: biolaukas, energetinis vampyras, man labiau primena būtent šio mokslo atstovus ir jų supratimą apie dviejų žmonių ryšį.
Tuo tarpu aš, kaip psichologijos mokslo atstovė, vargiai galiu jums pasakyti kaip uždaryti savo biolauką ir apsaugoti jį nuo energiją vagiančio draugo. Tačiau, kad jau papasakojote kaip jaučiatės, pabandysiu pasidalinti, kaip jūsų situaciją matau aš. Taigi panašu, jog jūsų mylimas žmogus jaučiasi labai nesaugiai. Tai gali būti susiję su jo bendro saugumo potyriu, kylančiu iš santykių su tėvais ar kokios nors skaudžios patirties, kuri jam neleidžia atsipalaiduoti ir sukuria kartas nuo karto iškylantį stiprų nerimą būti paliktam.
Toks jo nepasitikėjimas, baimė, jog jį paliksite, gali būti susijęs ir su savęs vertinimu, kuris greičiausiai yra nepakankamas, jog į santykius, o ypatingai į jų ateitį būtų žvelgiama ramiai, be panikos ir didelių abejonių. Aplinkiniams yra sudėtinga tuo, jog jūsų draugas savo išgyvenamus jausmus transliuoja į išorę. Jis nori gauti atsakymą, kuris jį nuramintų, tačiau stiprų nerimą, nesaugumą išgyvenantys asmenys, neretai situaciją gali suvaldyti tik patys. Ir įtikinėjimai, jog nėra taip, kaip jie įsivaizduoja, mažai kuo padeda.
Ką jūs galite daryti, tai pirmiausia sau atsakyti, ar jums rūpi šis žmogus ir ar norite kaip nors jam pagelbėti. Jei taip, tai vienas iš būdų yra inicijuoti konstruktyvų pokalbį. Bendravimas turėtų būti ne apie tai, jog jis nerimauja be pagrindo, jog jūs jo nepaliksite ir panašiai. Tai daugiau būtų kalbėjimas apie jį: iš kur kyla tokios jo mintys, kas jas sužadina, ko jis bijo, ką jūs galėtumėte padaryti, kad nesaugumas būtų mažesnis. Svarbu kalbėtis ir apie realius savo planus, nebandant kaip nors pataikauti, saugoti ar slėpti tikruosius savo ketinimus, dvejones ir panašiai.
Kaip jau minėjau, jūsų draugo nesaugumas gali būti susijęs su žemu savęs vertinimu. Tai neretai sužadina norą savo vertę matyti per kitą, šalia esantį asmenį. Iš to kyla bandymas kontroliuoti kitą, būti su juo kiek įmanoma artimesniu, praleisti kuo daugiau laiko, o mintis apie išsiskyrimą yra nepakeliama, nes kitas žmogus matomas kaip tas, kuris leidžia jaustis vertingesniam. Taigi norėdama pagelbėti savo draugui, galite kuo dažniau jį pastiprinti, kalbėti apie jo stipriąsias puses, pastebėti, ką gero sako apie jį kiti žmones, jo savybes, darbus ir panašiai.
Jei visgi nedegate noru pagelbėti asmeniui, kuris jums patinka, juo labiau, jog nesate įsipareigojusi juo rūpintis ar būti jo gydytoja, svarbu nustatyti ribas, kurias abu žinotumėte ir laikui einant įgyvendintumėte. Ribos - tai yra jūsų aiški laikysena, kai draugas panyra į nerimą ir bando gauti iš jūsų atsakymą, kuris iš esmės nieko nekeičia. Tokiu atveju svarbu labai trumpai įvardinti, ką iš tikro jaučiate. Gal būt pasakyti, jog kol kas nežadate su juo skirtis. Taip pat reikėtų įvardinti, jog tai yra jo baimės, kurios nesusijusios su jūsų elgesiu, kalbomis ir panašiai. Ir kad jūs galėsite bendrauti tik tuomet, kai jis pasistengs išgirsti jus ir jumis patikėti.
Svarbu neįsileisti į jo „žaidimą“, aiškiai išsakyti, ką galvojate, ir kad neketinate dalyvauti jo baimėse. Tačiau tai nereiškia, jog viskas paprastai nurims. Gali būti, jog kils didelis nepasitenkinimas, pyktis, noras viską grąžinti į savo vietas. Tačiau jei kelis kartus atstovėsite savo nuomonę, neįsitrauksite į tai emociškai, tikėtina, jog tokios reakcijos pamažu rims.
Visgi norint, kad santykis būtų atviras, saugus ir harmoningas, svarbu ne tik atsiriboti, bet ir kalbėtis apie tai, kaip kiekvienas jaučiatės, kokiomis baimėmis gyvenate, kas vyksta jūsų asmeniniuose gyvenimuose ir kaip kiekvienas matote savo porą, santykių ateitį ir panašiai.
Norint kurti santykius, susigyventi su kiekvieno didesniais ar mažesniais trūkumais, svarbu dalintis, domėtis vienas kitu, išmokti kalbėtis ir panašiai. Nes bandant kaip nors apsisaugoti, statyti sienas, galite tiesiog tapti svetimi, bijantys savo artimo. Kur kas labiau džiuginančius rezultatus galima gauti tuomet, kai išdrįstame, jog mylimas žmogus turėtų galimybę mums padedant keistis.
Rekomenduojama literatūra:
1. Fritz Riemann. Pagrindinės baimės formos. 2004 m.
2. Denis Sonet. Vykusi pora. 2006 m.
3. Giacomo Dacquino. Baimė mylėti. 2003 m.
Stiprybės
Vaida
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
