Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
Kaip gyventi su seksualinėmis fantazijomis
Taigi turėdama puikų vyrą jūs jaučiate, kad jus traukia ir kiti vyrai. Ir jūs apie juos fantazuojate. Labai aiškiai ši situacija parodyta S.Kubriko filme „Plačiai užmerktos akys“- filmas nėra naujas, tačiau jį gavusi, atpažinsite šią amžinąją istoriją. Amžiną, nes ją mini dar Senasis Testamentas (Juozapo istorija Egipte) ir aibė romanų, kur su moterimis įvyksta kur kas rimtesni dalykai (Ana Karenina, Madam Bovari ir t.t. ir pan.).
Tačiau vienas dalykas – žinoti, kad nesi tokia unikali, kad tokių daug. Kitas dalykas - jaustis dėl to kaltai prieš vyrą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad čia praktinis požiūris ir sąžinė aiškiai kertasi.
Praktine prasme moteriai visuomet buvo naudingiau žavėtis ne vienu, o keliais vyrais - vienas ją saugo, rūpinasi. Kiti - palaiko jos patrauklumo jausmą, leidžia prablaškyti nuobodulį, o kitą kartą tiesiog šelpia – tai papuošalų, tai gėlių, tai maisto duoda. Todėl moterų neištikimybė buvo ir yra paplitusi visame Žemės rutulyje nuo akmens amžiaus laikų. Valdo šį procesą lytinis potraukis, kuris anaiptol neprisiriša prie vieno vienintelio vyro ar moters.
Kitas dalykas, kad įsitikinimai tarsi užmaskuoja viską, kas „netinka“, ir mums atrodo, kad mes su niekuo kitu neflirtuojame, nefantazuojame, negeidžiame. Tik dėmesingas stebėtojas gali jums iš šono pasakyti: štai tu šalia to vyriškio ir juokiesi garsiau, štai plaukus taisai, štai išraudai... O jūsų sąmonėn šie jūsų kūno ženklai visai nepatenka.
Tačiau gamta numatė, kad jūs patiksite visiems vyrams, ir dar daugiau - tik per šį sugebėjimą mylėti visus ir galite mylėti tą konkretų vyrą! Gal jums tai atrodys ciniška, gal net šlykštu, bet tokia yra žmogaus prigimtis, o seksualinės traukos variklis - siekis pratęsti giminę - numatė vyrams ir moterims tokią optimalią situaciją: „vienas partneris vienai moteriai su teise epizodiniams nukrypimams į kairę“.
Kas, beje, visiškai nereiškia, kad visi vyrai ir moterys iškart tos teisės griebiasi. Ypač jei myli vienas kitą ir lovoje vienas kitą patenkina, ir per daug nenori savo sąžinės teršti. Nes sąžinė šiuo atveju praktinės naudos nepaiso ir sako: norisi likti šeimoje -neapgaudinėk, tau ištikimas - būk ištikima, tavęs neskaudina - neskaudink.
Todėl dažniausiai tarp prigimties ir sąžinės įvyksta tokie dialogai:
• Prigimtis: O! Visai nieko mergina (vaikinas). Sąžinė: bet manoji (manasis) tą dėmesį pamatė ir aiškiai nusiminė - nebūk tu kiaulė!
• Prigimtis“ O! Atrodo ji (jis) manęs nori, niekas mūsų nemato, mes abu išgėrę ir neatsakingi, ir kaip smagu glamonėtis... Sąžinė (prabunda vėliau): na, ir kaip tu dabar jai (jam) į akis pažiūrėsi? Išpirk savo kaltę!
• Prigimtis: Na va, dabar jau rimtai įklimpau: atrodo, jį (ją) myliu... Sąžinė: ar tu tiek nevertini visų kartu pragyventų metų, kad imsi ir viską nubrauksi?”
Ir dar būna visokių kitokių dialogų. Jų metu prigimtis visuomet konfliktuoja su sąžine. Ir tam, kad išvengtų šio konflikto, žmonės griebiasi visokių gudrybių: prisigeria („Buvau girta ir nieko neprisimenu“), provokuoja („Jis pats mane palaužė, kone išprievartavo, na ir kas, kad buvau su trumpu sijonu?“), sukuria sau „leidimą“ nusidėti („Tu mane užgavai, pažeminai, tad nenorėk , kad aš tau likčiau ištikima“) ir t.t. Žmogaus protas išradingas ir dažniausiai bando pateisinti mūsų iš prigimties einančius veiksmus.
Taigi ir jums tenka susidurti su tokia pat situacija, ir jūs greičiausiai norite kažkokio leidimo, pateisinimo fantazuoti ir jausti potraukį. Ar nenorite jo iš manęs?
Turiu jums geresnį pasiūlymą: o jei apsieitumėt be jo?
Tuomet jums tektų susitarti su vyru, ir šis susitarimas nebūtų visiškai malonus: mes abu gyvi žmonės, ir negalime prisiekti, kad mūsų nepatrauktų kas nors kitas.
Toks susitarimas griauna iliuziją: „Mes skirti vienas kitam” ir reikalauja nemalonaus sutikimo: „Ir tau leidžiu geisti kitų moterų”. Taigi rizikinga, drąsu ir ne kiekvienam išeina.
Iš jūsų laiško atrodo, kad jūsų vyras yra labai gražus, geras ir puikaus charakterio. Taigi tai įpareigoja jus irgi būti gražia, gera ir puikaus charakterio. O svarbiausia - ištikima: kaip gi jūs galite sau leisti neištikimybę? Kas jus supras ir kas jus pateisins? Kitas dalykas, jei vyras būtų girtuoklis, mušeika, chamas...
Taigi jums sunkiau, nei „blogų“ vyrų žmonoms. Ir jums teks patirti aštresnį vidinį konfliktą tarp prigimties ir sąžinės. Kuris, pabrėžiu, yra universalus žmogui ir yra dalis gyvenimo. O vaisto nuo gyvenimo aš neturiu.
Taigi visiškai negalėdamas jūsų paguosti ar patarti šioje situacijoje, tiesiog linkiu išgyventi šį konfliktą su nauda. O nauda gali būti keleriopa:
prigimtis paklūsta sąžinei ir jūs likdama ištikima savimi didžiuojatės;
sąžinė nusileidžia prigimčiai ir palieka jus ramybėje, jūs patiriate meilės nuotykį;
jūs ir toliau išgyvenate konfliktą ir lankotės pas psichoterapeutą;
jūs tiesiog su tuo gyvenate...
Linkiu jums gyventi ir likti gyva.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
