- Pažvelkite į problemą kaip į teikiančią galimybių. Jei įstrigote kamštyje, galima pasidžiaugti, kad tai minutės, kada galite pasėdėti mašinoje visiškai vienas, įsijungti mėgstamą radijo stotį.
- Žvelkite iš tolimo laiko perspektyvos. Ar ką bereikš tiek streso sukėlusi situacija po mėnesio ar metų? Greičiausiai tai visiškai bus nesvarbu, tad neverta tiek jaudintis. Geriau laiką ir energiją skirti kažkam kitam.
- Įvertinkite kritiškai savo standartus bei reikalavimus sau ir kitiems. Perfekcionizmas lemia daug streso. Galima kankinti save dėl netobulumo, bet juk galima ir nustatyti protingus reikalavimus sau ir kitiems, pasitenkinant, kad kas nors įvykdyta „pakankamai gerai“.
Tai, ką mes galvojame, veikia mūsų emocinę ir fizinę būklę. Kiekvieną kartą apie save pagalvojus blogai, kūnas reaguoja taip pat, kaip įtemptoje situacijoje. Įžvelgiant savyje šiek tiek gero, ir jaustis pradedama geriau, – ir, žinoma, priešingai. Nebevartokite žodžių visada, niekada, turiu, privalau. Jie yra ženklai, rodantys, kad pasiduodame savigraužai.
Susitaikymas: ar tikrai tai ne pralaimėjimas?
Sunkiausia, žinoma, susitaikyti su tuo, kas yra neišvengiama, stengtis priimti tai, įžvelgiant sau naudingų pusių. „Ir tamsiausiame debesyje yra sidabrinis pakraštėlis“, – sako anglai. Kai kada streso neįmanoma išvengti. Taip yra mirus artimam žmogui, susirgus sunkia liga arba jeigu krizė ištinka visą visuomenę. Tokiais atvejais geriau susitaikyti su tuo, kas yra. Tai labai sunku, bet ilgainiui pasidaro lengviau nei tada, kai mėginama priešintis nepripažįstant, kad nieko pakeisti nebeįmanoma.
- Nesistenkite kontroliuoti to, ko neįmanoma. Daug ko neįmanoma paveikti – ypač kitų žmonių elgesio. Vietoj to, kad leidžiate jiems sužadinti jūsų emocijas ir patirti stresą, sutelkite dėmesį į tuos dalykus, kuriuos galite kontroliuoti, ypač į tai, kokiu kitokiu būdu galėtumėte reaguoti į stresorių.
- Į didžiausius iššūkius žvelkite kaip į suteikiančius galimybę ugdyti savo asmenybę ar keistis. Jeigu jūsų paties pasirinkta bloga strategija prisidėjo prie to, kad teko patirti daug streso, pasakykite sau, kad tai puiki proga pasimokyti iš klaidų.
- Pasipasakokite, išsakydami jausmus žmogui, kuriuo pasitikite, arba nueikite pas psichoterapeutą. Tai gali suteikti palengvėjimą, net jei pačios stresą keliančios situacijos negalima pakeisti.
- Išmokite atleisti. Susitaikykite su faktu, kad mes gyvename netobulame pasaulyje, o žmonės klysta. Stenkitės atsikratyti pykčio ir nuoskaudų. Tegul neigiama energija išeina iš jūsų, nukreipiant mintis į ateitį ir atleidžiant.
Ką dar būtų verta paminėti, kalbant apie streso įveikimą? Tai, kad kasdien reikia skirti laiko atsipalaiduoti ir poilsiui. Tai būtina, įsivaizduokime, kad tai laikas „baterijoms pakrauti“. Praleiskite bent šiek tiek laiko su žmonėmis, kurie pataiso jūsų nuotaiką. Iš tokių žmonių sudaryta jūsų „paramos grupė“ padės apsiginti nuo streso.
Kiekvieną dieną bent valandėlę darykite tai, kas jums patinka, nesvarbu, ar tai yra naršymas internetu, ar kavos gėrimas mėgstamoje kavinėje, ar pasivažinėjimas su dviračiu. Ir, žinoma, būtina ugdyti savo gebėjimą juoktis ir juokauti, įskaitant pasišaipymą iš savęs. Juoką galima pavadinti procesu, kurio metu kūnas susidoroja su stresu.
