Konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja nefrologė Jūratė Venterienė
Kas vyksta organizme nekontroliuojant arterinio kraujo spaudimo?
Nuolatos padidėjęs spaudimas lemia kraujagyslių sienelių pokyčius. Gali būti kraujagyslių spindžio susiaurėjimas arba, priešingai, išsiplėtimas. Susiaurėjimą lemia pagreitėjęs plokštelių bei riebalinių sankaupų susidarymas, kas skatina aterosklerozės vystymąsi ar sienelių sukietėjimą, dėl to pasunkėja kraujo tekėjimas kraujagyslėmis. Sienelių išsiplėtimai, vadinamosios aneurizmos, susiformuoja dėl nuolatinės įtampos, kai pakinta kraujagyslės sienelės struktūra.
Kokios galimos komplikacijos?
Aukštas arterinis kraujospūdis lemia pasunkėjusį širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, dar vadinamus organais taikiniais – smegenis, inkstus, akis.
Dažniausios komplikacijos
• Miokardo infarktas. Aukštas kraujospūdis yra vienas svarbiausių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Susiaurėjus širdies vainikinių arterijų spindžiui ar sumažėjus jų elastingumui, sutrinka širdies aprūpinimas krauju, atsiranda krūtinės skausmai, vadinami krūtinės angina. Jei kraujagyslė visiškai užsikemša, ištinka miokardo infarktas.
• Širdies nepakankamumas. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai. Ilgainiui pakinta širdies raumens ląstelės ir sustorėja kairysis skilvelis. Susilpnėja širdies raumens susitraukimas bei atsipalaidavimas. Tai sutrikdo normalų širdies ertmių prisipildymą krauju. Ši būklė yra sunki, nes širdis nebepajėgia išstumti organizmo poreikius tenkinančio kraujo kiekio, atsiranda kraujotakos, kvėpavimo, fizinio pajėgumo sutrikimų.
• Insultas. Aukštas arterinis kraujo spaudimas yra pagrindinis rizikos veiksnys, galintis sukelti smegenų arterijų aneurizmų susidarymą. Joms trūkus, prasideda kraujavimas į smegenis. Esant padidėjusiam spaudimui, insulto rizika išauga net 10 kartų, palyginti su žmonėmis, kurių kraujo spaudimas normalus.
• Sutrikusi rega. Akies kraujagyslės dėl ilgos hipertenzijos gali trūkti ar pradėti kraujuoti. Tai gali sukelti regėjimo neryškumą, sutrikimą ar net aklumą.
• Inkstų pažeidimas. Vystosi dėl pokyčių kraujagyslėse. Inkstai filtruoja ir pašalina iš kraujo nereikalingas bei kenksmingas medžiagas. Padidėjus kraujo spaudimui, vidutinės ir mažosios inkstų arterijos gali susiaurėti, dėl to gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas, kurį galinėse stadijose tenka gydyti dializėmis arba inkstų transplantacija.
Kokia širdies ir kraujagyslių ligų rizika sergant arterine hipertenzija?
Rizika nustatoma kiekvienam individualiai, vertinant arterinį kraujo spaudimą ir hipertenzijos laipsnį. Labai didelę įtaką prognozei turi rizikos veiksnių buvimas – cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, organų taikinių pažaida. Net esant normaliam kraujo spaudimui, bet esant keliems minėtiems rizikos veiksniams, širdies ir kraujagyslių ligų rizika labai išauga.
Kaip apsisaugoti nuo komplikacijų?
Žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, tad dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Diagnozės nustatymui, prevencijai bei gydymui yra labai svarbus nuolatinis bei tikslus arterinio kraujospūdžio matavimas. Nuolatinė kraujospūdžio kontrolė, sveikas gyvenimo būdas, gali padėti išvengti šių komplikacijų.
Sistolinis kraujospūdis(mmHg)Diastolinis kraujospūdis (mmHg)
Optimalus <120 <80
Normalus 120–129 80–84
Didelis normalus 130–139 85–89
I° arterinė hipertenzija 140–159 90–99
II° arterinė hipertenzija 160–179 100–108
III° arterinė hipertenzija ≥180 ≥110
