„Pasaulyje tampa ypač svarbios individualios iniciatyvos, tokios kaip Jungtinių Valstijų Vyriausybės AIDS pagalbos planas ir Pasaulinis fondas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija“, – teigia Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos vykdantysis direktorius dr. Peter Piot. „Žinoma, mūsų kolektyvinės pastangos nėra adekvačios epidemijos plitimui. ŽIV/AIDS pasaulyje plinta labai greitai, todėl, jei skubiai nesiimsime aktyvių veiksmų, ilgainiui situacija mūsų gyvenamose šalyse taps panaši į tą, kuri šiuo metu yra Pietų Afrikoje“, – įspėja dr. Peter Piot.
Beveik 30 proc. visų pasaulio žmonių, gyvenančių su ŽIV, užregistruota Pietų Afrikoje. Vien 2002-aisiais Pietų Afrikoje buvo 5,3 mln. žmonių, gyvenančių su ŽIV. Tai daugiau nei bet kurioj kitoj pasaulio šaly tuo metu.
Dr. Peter Piot teigia, kad skaudžiausi AIDS epidemijos smūgiai žmonijos dar laukia ateityje. „Visuotinai prieinamas gydymas realiai sumažintų neigiamą ŽIV/AIDS epidemijos poveikį, kuris paprastai paliečia visas gyvenimo sritis. Todėl efektyvios ŽIV prevencijos programos ypač svarbios, jei norime realiai sumažinti naujų ŽIV atvejų skaičių“, – sako dr. Peter Piot.
Nauja ŽIV epidemijos banga sukrėtė Kiniją, Indiją, Indoneziją ir Rusiją. ŽIV paplitimą daugiausia nulėmė švirkščiamųjų nartkotikų vartojimas bei nesaugūs lytiniai santykiai. Pranešime pateikiama daug įspėjimų, argumentų, rodančių, kad Rytų Europa ir Centrinė Azija gali tapti nauja ŽIV epidemijos paplitimo zona. Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalyse ŽIV epidemija sparčiai plinta. 2002-ųjų metų duomenimis, net 33 proc. iš užsikrėtusiųjų ŽIV/AIDS šiuose regionuose buvo moterys.
Epidemija taip pat plinta tuose regionuose, kur iki šiol visai nebuvo registruota ŽIV atvejų arba jų buvo labai mažai. Tai daugiausia Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys. Žmonių, gyvenančių su ŽIV skaičiaus staigus padidėjimas šiuose regionuose rodo, kad ŽIV epidemija ypač greitai plinta ten, kur paplitę švirkščiamieji narkotikai.
ŽIV/AIDS epidemiologinė situacija Lietuvoje iki 2003 11 01
Per 2003 metus (iki lapkričio 1 d.) Lietuvoje diagnozuoti 97 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Iš viso šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės.
Pagal gyvenamąją vietą, 2003 m. Vilniuje išaiškinta 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų, Klaipėdoje – 18, Šiauliuose - 14, Mažeikiuose 6, Kaune – 8, Druskininkuose, Utenoje, Jonavoje, Joniškyje, Marijampolėje, Kretingos, Trakų ir Radviliškio rajonuose po 1, kiti - kituose miestuose. Tuo tarpu Alytaus pataisos namuose ŽIV plitimas pristabdytas ir ten šiemet išaiškinta 15 naujų ŽIV infekcijos atvejų. Tuo tarpu pernai išaiškinta 299 ŽIV užsikrėtę nuteistieji, kurių dauguma prisipažino, jog šia infekcija galėjo užsikrėsti vartodami intraveninius narkotikus kalėjime.
Dominuojantis ŽIV plitimo būdas Lietuvoje pernai, kaip ir ankstesniais metais, buvo parenteralinis – t.y. ŽIV plito per nešvarias adatas vartojant intraveninius narkotikus. Iš viso 2003 m. tuo būdu užsikrėtė 73 asmenys, iš kurių dauguma vyrai. Nustatyta, jog infekuotų narkotikų vartotojų amžiaus vidurkis ŽIV infekcijos nustatymo metu - 29,2 metai.
Heteroseksulinių santykių metu 2003 m. užsikrėtė 13, homoseksualiniu santykių – 4 asmenys. Dar 7 užsikrėtimo būdas – neaiškus. Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį Lietuvoje homoseksualinių ir heteroseksualinių santykių metu užsikrėtė apylygis žmonių skaičius. Atitinkamai 63 ir 70.
Pagal lytį iš viso šiuo metu užregistruoti 753 ŽIV užsikrėtę vyrai ir 79 moterys. Iš 79 ŽIV infekuotų moterų daugiau nei pusę (52 proc.) sudaro jaunos 20 – 29 metų amžiaus moterys. Nustatyta, kad 18 iš jų vertėsi arba verčiasi prostitucija ir taip kelia ŽIV išplitimo pavojų kitiems visuomenės nariams.
Pagal gyvenamąją vietą, per visą ŽIV infekcijos registravimo šalyje laikotarpį (nuo 1988m.), daugiausiai ŽIV infekcijos atvejų išaiškinta Klaipėdoje - 200, Vilniuje - 140, Kaune ir Mažeikiuose po 25, Šiauliuose – 24, Druskininkuose - 12, Panevėžyje – 5 bei kituose miestuose – 53 ir ne Lietuvos gyventojams – 34. Alytaus pataisos namuose iš viso nustatyta –314 ŽIV infekuotų nuteistųjų.
Pagal amžių Lietuvoje ŽIV infekcija dažniausiai nustatoma 15-30 metų amžiaus asmenims (46 proc. visų ŽIV infekuotų).
2003 m. diagnozuoti 7 nauji AIDS atvejai. Tuo tarpu 2002m. AIDS nustatyta - 9, 2001 – 10. Iš viso Lietuvoje AIDS diagnozuota 62 žmonėms.
Iš visų ŽIV infekuotųjų 2003 metais mirė 10 žmonių: 2 nuo AIDS, 8 - dėl priežasčių, nesusijusių su AIDS.
Iš viso Lietuvoje (nuo 1988 m.) mirė 57 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 26 dėl AIDS, o dar 31-dėl priežasčių nesusijusių su AIDS.
