Dauguma žmonių linkę manyti, kad pavyzdinga motina ar geru tėvu tampama be didesnių pastangų, tiesiog savaime. Deja, vis daugiau tėvų atsisako savo vaikų arba augina juos netinkamai, nes neturi elementarių motinystės ir tėvystės įgūdžių. Įsitikinimas, kad daugelio auklėjimo ir ugdymo metodų galima tiesiog išmokti, padėtų ir būsimiems globėjams nepervertinti savosios patirties, išvengti savo vaikų auginimo patirties pervertinimo.
Kita klaidinga nuostata susijusi su paveldimumu. Visuomenė linkusi manyti, kad vaikai savo elgesiu atkartoja tėvus. Toks išankstinis įsitikinimas dažnai trukdo keisti netinkamą vaiko elgesį, susilpnina globėjų motyvaciją ir pastangas auklėti nedrausmingus globotinius. Per daug sureikšminę paveldimumo faktorių pamirštame, kad žmonija jau daugelį amžių sėkmingai auklėja ir ugdo savo vaikus.
Iš dalies dėl mūsų trumparegiškumo visuomenėje vis dar plačiai paplitusios fizinės bausmės. Kuriama nuostata, kad be jų „neįmanoma apsieiti“, kad tai yra efektyviausia drausminimo priemonė. Tačiau realybė yra kitokia – prievarta gimdo prievartą. Specialistai fizines bausmes jau seniai išbraukė iš vaikų drausminimo metodų sąrašo, tačiau su juo susipažinti kai kurie tėvai ir globėjai vis dar nenori.
Dar vienas klausimas turėtų sulaukti didesnio tyrėjų dėmesio. Vargu ar šiuo metu galime tvirtinti, kad globėjų šeimose augantys vaikai kelia daugiau rūpesčių nei tie vaikai, kuriais rūpinasi jų tikrieji tėvai.
Paminėjau tik kai kurias visuomenėje paplitusias nuostatas. Ilgainiui jos keičiasi, tačiau lėtai ir sunkiai prognozuojama linkme. Mūsų nuomone, klaidingus įsitikinimus galėtų aktyviau keisti patys globėjai, atvirai pasidalindami savo patirtimi, globos džiaugsmais ir rūpesčiais.
Norinčių nedaug
Galintys tapti įtėviais ar globėjais neskuba į valstybinius globos namus, tampusius prieglobsčiu ne vienam tikrųjų tėvų priežiūros netekusiam vaikui. Paprastai nurodoma daug įvairių priežasčių, dėl kurių žmonių noras ir pasiryžimas globoti svetimą vaiką pasitaiko itin retai. Žinoma, dauguma yra neabejingi svetimo skausmui, tačiau tik vienetai pasiryžta peržengti slenkstį, kuris skiria niekuo neįpareigojančią nebylią užuojautą nuo atsakingų realių pagalbos veiksmų.
Neskuba remti
Pablogėjusi Lietuvos ekonominė ir socialinė situacija, besikeičiančios vertybės bei kiti veiksniai labai susilpnino šeimos instituciją. Katastrofiškai mažėja gimstamumas, daugėja skyrybų, ne santuokoje gimusių vaikų, vyrauja vieną vaiką auginančios šeimos. Vis daugiau šeimų dėl vienų ar kitų priežasčių nebesugeba atlikti savo funkcijų, todėl prireikia visuomenės pagalbos ir įsikišimo.
Šiandien beveik visuotinai deklaruojama, kad šeimą reikia remti, tačiau iki šiol nesutariama, kokio pobūdžio parama būtų efektyviausia, geriausiai pasiektų savo tikslą. Nesant vieningos valstybinės socialinės politikos, pagalbos kai kurios šeimos nesulaukia arba dažnai ji būna neadekvati. Visuomenė, stebėdama tokius nenuoseklius valdžios veiksmus, taip pat neskuba keisti savo morališkai pasenusių pažiūrų vaiko globos ar įvaikinimo klausimais.
Globėjai mokosi
Telieka tik pasidžiaugti, kad net tokioje situacijoje atsiranda žmonių, pasiryžusių suteikti galimybę svetimiems vaikams augti savo šeimoje. Atrodytų, kad tokie asmenys už parodytą savo geranoriškumą nusipelno vien tik gražiausių padėkos žodžių. Tačiau Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai nėra linkę vadovautis emocijomis.
Ilgametė darbo su globėjų šeimomis patirtis byloja, kad vaiko globa yra nelengvas darbas, reikalaujantis gero pasiruošimo. Todėl jau kelerius metus iš eilės Klaipėdoje organizuojami globėjų rengimo kursai, kurių metu siekiama įvertinti būsimųjų globėjų motyvaciją, stengiamasi jiems suteikti kuo daugiau reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių.
Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba ir Klaipėdos miesto vaiko krizių centras kviečia visus geros valios asmenis, norinčius tapti vaikų globėjais ar įtėviais. Kreiptis I.Kanto g. 11, Klaipėda, arba skambinti telefonu 42 19 85.
